Nuo kovo viduryje įvesto pirmojo karantino pradžios praėjo daugiau nei devyni mėnesiai, bet gimdymo namai prieš šventes gimdyvių antplūdžio kol kas nesulaukė, sako Statistikos departamentas.

Praėjusį kovą paskelbus griežtą karantiną, žmonės buvo priversti net keliems mėnesiams užsidaryti namuose. Tada svarstyta, kad užsidarymas tarp keturių sienų gali netgi išeiti į naudą – esą bus pradėta daugiau naujų gyvybių.

Naujagimių bumo prieš pat šventes laukė ir gimdymo namai.

„Labai tikėjomės, kad gruodį turėsime gerokai daugiau per pirmąjį karantiną pradėtų kūdikių, bet kol kas to bumo nematyti“, – apgailestavo Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė profesorė Diana Ramašauskaitė.

Jos vadovaujamas centras pastaruoju metu sulaukia netgi mažiau gimdyvių nei anksčiau. Anot profesorės, taip yra todėl, kad Santaros klinikos yra pagrindinis COVID-19 gydymo centras ir moterys gimdyti renkasi kitas įstaigas.

Viena tokių – Vilniaus gimdymo namai. Jie šiemet sulaukė daugiau pacienčių, bet įstaigos vadovė Kornelija Mačiulienė irgi tvirtino, kad tai susiję su COVID-19. „Kai kurios gydymo įstaigos dėl šios infekcijos buvo priverstos užsidaryti, todėl mes sulaukėme daugiau pacienčių net ir iš kitų rajonų“, – sakė direktorė.

Gimdymo namų vadovė ir pati prisiminė pavasarį pusiau juokais, pusiau rimtai sklandžiusias kalbas, esą ilgiau namuose užsibuvusios poros pradės naujas gyvybes. „Per karantiną žmonės daugiau laiko praleido vieni šalia kitų. Juokėmės, kad po karantino bus didelis gimstamumas, bet kol kas nieko panašaus nematyti. Gal rekordų dar sulauksime sausį arba vasarį“, – svarstė K. Mačiulienė.

Gruodį, taip pat sausio bei vasario mėnesiais gimstamumas būna mažesnis kiekvienais metais. Paprastai naujagimių skaičius ima mažėti jau lapkritį.

Šiemet lapkritį kūdikių Lietuvoje gimė netgi mažiau nei pernai.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusį lapkritį Lietuvoje gimė 1920, o pernai tą patį mėnesį – 2105. Užpernai lapkritį gimė 2116, o tų pačių metų gruodį – tik 1686 kūdikiai.

Dažniausiai lietuvės gimdo vasarą. Daugiausiai kūdikių šiemet gimė rugpjūtį (2362), liepą (2357) ir birželį (2236). Tiesa, gausiau gimdymų šiemet buvo ir rugsėjį (2331).

Mažiausiai kūdikių šiemet gimė kovą (1731) ir vasarį (1808). 

Beje, rugpjūtį uždera ne tik naujagimių, bet ir santuokų. Šiais metais rugpjūtį santuokų buvo įregistruota 3219. Tačiau pernai rugpjūtį jų buvo gerokai daugiau – 3879.

Praėjusį pavasarį dėl pandemijos nemažai porų atšaukė turėjusias įvykti vestuves arba atsisakė tokių planų. Tą rodo ir statistika. Antai, praėjusį kovą susituokė 552 poros, kai pernai šį mėnesį santuokų buvo įregistruota 902.

Pernai gegužę susituokė beveik 2 tūkst. porų, šiemet tuo metu aukso žiedus sumainė tik 532 poros. Vos ne dvigubai mažiau nei pernai santuokų buvo įregistruota ir birželį.

Lapkritį, kai antrą kartą buvo paskelbtas karantinas, santuokų ir vėl sumažėjo. Praėjusį mėnesį jų įregistruota 645, o pernai tuo pačiu metu – 774.

Informaciją apie gruodį gimusius kūdikius ir įregistruotas santuokas, kurių oficialioje ceremonijoje dėl naujo pandemijos protrūkio ir sugriežtinto karantino gali dalyvauti tik jaunieji, jų liudininkai ir civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas, Statistikos departamentas skelbs sausį.

Tiesa, vestuvių planuotojai jau dabar tikina, kad naujai susituokusių porų gruodį bus nedaug. Beje, paskutinį metų mėnesį lietuviai nebuvo linkę tuoktis net ir tada, kai linksmybės nebuvo draudžiamos.

Antai, pernai gruodį susituokė tik 929 poros, užpernai – 1072.

Tačiau per karantiną ne tik mažiau lietuvių porų susituokė, bet ir mažiau išsituokė. Antai, šiemet gegužę ištuokų buvo įregistruota 508, o pernai tą patį mėnesį – 782. Šiemet birželį išsituokė 432 poros, o pernai birželį – 663.

Praėjusį lapkritį Lietuvoje buvo užregistruota 713 ištuokų, o pernai šį mėnesį jų buvo – 761.