Finansų ministrė Gintarė Skaistė kritikuoja buvusios Vyriausybės numatytą 5 proc. biudžeto deficitą teigdama, kad jis, atsižvelgiant į buvusių valdančiųjų darytas išlaidas, buvo nerealistiškas. Ji taip pat tikina, kad šiandien numatytos išlaidos COVID-19 suvaldymui yra optimalios, o jei situacija nebus stabilizuota, kaip tikimasi, biudžetas bus peržiūrimas kartu su atsigavimo priemonėmis.

„Beklausant buvusių valdančiųjų apima svetimos gėdos jausmas, kai bandoma pasakyti, kad biudžeto deficitas, kuris buvo nupieštas realiai 5 proc., turi kažkokią prasmę. Nes žiūrint į praėjusius metus, buvusi Vyriausybė nutarimais COVID-19 suvaldyti paskyrė 3,4 mlrd. eurų, iš kurių panaudojo 2,8 mlrd. eurų. Akivaizdu, jei planavo taip pat koronavirusą valdyti kaip ir praėjusiais metais, tai tas biudžeto deficitas šiandien būtų buvęs 10 proc.“, – žurnalistams antradienį teigė ji.

„Buvo akivaizdu, kad tas biudžeto deficitas, kuris buvo nupieštas, neturėjo jokio sąlyčio su realybe“, – pridūrė ministrė.

G. Skaistė pažymėjo, kad ne visos išlaidos, buvusios Vyriausybės skirtos COVDI-19 suvaldymui, buvo iš tiesų nukreiptos šiai problemai spręsti.

„Man atrodo akivaizdu, kad tos išlaidos bus ir kad jas reikėtų susiplanuoti ir vykdyti skaidriai, nes ką matėme praėjusiais metais, tikrai ne visos išlaidos, kurias paskyrė Vyriausybė, buvo bent minimaliai susijusios su COVID-19 valdymo situacija. Buvo paskirti ir investiciniams projektams, ir vienkartinėms išmokoms.

Jeigu būtų ginčas Konstituciniame Teisme, ar šitos išlaidos buvo padarytos teisėtai be biudžeto tikslinimo, aš turiu labai didelių abejonių, kad tiesa būtų anoje buvusių valdančiųjų pusėje“, – teigė ji.

Anot G. Skaistės, jei pandeminė situacija šalyje negerės taip sparčiai, kaip dabar numatyta, biudžetas bus peržiūrimas po pusmečio, kartu tikslinant ekonomikos atsigavimo priemones.

„Man atrodo, šiandien suplanuotos išlaidos yra optimalios pagal tas priemones, kurios yra numatytos. Išlaidos yra suplanuotos pusei metų. Tikimės, kad per tą laiką COVID-19 pavyks suvaldyti. Jei matysime, kad situacija taip greitai nesistabilizuoja, kaip mes prognozuojame, tai peržiūrėsime biudžetą drauge su ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslinimu pavasario sesijos pabaigoje. Tuomet ir COVID-19 išlaidas galėsime patikslinti“, – sakė ji.

Kalbėdama apie pandemijos sąlygojamą valstybės skolos augimą, finansų ministrė teigė, kad šiuo metu svarbiausia užduotis – suvaldyti pandemiją, o skolos suvaldymo klausimas bus sprendžiamas jau kitąmet.

„Pirminė užduotis yra suvaldyti COVID-19 situaciją. Manau, kad skolos suvaldymas yra jau ateinančių metų klausimas. Turbūt atsižvelgsime į bendrą ES politiką, kiek stabilumo pakto taisyklės bus taikomos 2022 metais (...). Skolinimasis yra ne tik Lietuvos klausimas, tą patį daro visa ES, todėl sprendimai bus bendri, taip pat ir priemonės, bus atsižvelgiama į tarptautinį kontekstą“, – sakė ji.

Anot G. Skaistės, skolos aptarnavimui planuojama pasiskolinti 5,5 mlrd. eurų.

„Skolinimasis kinta priklausomai nuo to, kiek mes planuojame išpirkti skolos, kuri buvo padaryta prieš tai (...). Ateinančiais metais planuojama skolintis 5,5 mlrd. eurų skolos aptarnavimui“, – teigė ji.

V. Ąžuolas: „valstiečių“ frakcija negali palaikyti valstybės biudžeto dėl mechaniškai padidinto deficito

Seimo „valstiečių“ frakcijos narys Valius Ąžuolas sako, kad frakcija negali palaikyti pakoreguoto kitų metų biudžeto dėl kelių priežasčių, viena jų, pasak parlamentaro, – mechaniškai padidintas biudžeto deficitas.

„Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl „valstiečių“ frakcija negali palaikyti biudžeto: viena priežastis – mechaniškai buvo padidintas valstybės deficitas. Labai blogas reiškinys, nes tai blogins valstybės skolinimosi reitingą, tai reiškia, kad už skolintus pinigus turėsime mokėti brangiau“, – Seime žurnalistams antradienį sakė V. Ąžuolas.

„Antra priežastis – iš biudžeto buvo išimti Europos gaivinimo plano pinigai, pasakant, kad jų neva nėra, nors daugelis ES valstybių, tokios kaip Estija, Italija, Prancūzija, Vokietija tuos pinigus įtraukė į pajamas ir nuo vasario 1 dienos planuoja tuos pinigus leisti. Pavyzdys – Estija nuo vasario 1 dienos 30 mln. eurų skirs gydymo įstaigoms atnaujinti ir įrangai pirkti“, – pridūrė parlamentaras.

Paklaustas, ką reiškia mechaniškai padidintas biudžetas, V. Ąžuolas priminė, jog pirmajame biudžeto projekte, kurį atnešė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, buvo numatyta, kad Vyriausybei bus suteikti įgaliojimai pasiskolinti koronaviruso pandemijos valdymui reikalingas lėšas, kaip buvo daroma šiais metais. Tuo metu dabartinė Vyriausybė, pasak V. Ąžuolo, pasirinko netinkamą kelią.

„Dabartinis kelias liūdina. Tai reiškia, kad valdantieji nepasitiki Šimonytės Vyriausybe, jei nenori suteikti tokios pat galimybė leisti pasiskolinti ir naudoti COVID–19 skirtas lėšas. Jie užprogramavo problemą iškart, kad paskyrė 1 mlrd. eurų COVID–19 valdymui, kai šiemet reikėjo 3 mlrd. eurų. Iškart aišku, kad to milijardo neužteks, jie turės grąžinti biudžetą persvarstymui, o tai blogas ženklas, įveda nepasitikėjimą Vyriausybe“, – teigė parlamentaras.

Seimas antradienį ketina galutinai balsuoti už patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. punkto BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. punkto BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.

Eltos kalbinti ekonomistai anksčiau teigė, kad 7 proc. deficitas yra realistiškas, nes Vyriausybė privalėjo į biudžetą įtraukti būtinąsias išlaidas, kurios nebuvo įtrauktos pirminiame biudžeto projekte.