2020-ųjų negalima pavadinti nuobodžiais metais kalbant apie visus finansų rinkos segmentus. JAV bendrovių akcijų indeksas „S&P 500“ nuo žemiausio lygio, į kurį buvo nukritęs smogus koronaviruso krizei, nuo vasario iki gruodžio pakilo daugiau negu 65 procentais. Panaši dinamika buvo būdinga ir daugeliui kitų JAV ir Europos akcijų indeksų. Obligacijų kainos ir jų pajamingumai irgi smarkiai svyravo dėl pandemijos protrūkio laikinai šoktelėjus rizikos premijoms, teigia SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyr. finansų analitikas Eduardas Petrulis.

Besibaigiantys metai įeis į istoriją dėl neigiamos naftos kainos – antroje balandžio pusėje rinkoje susiklostė situacija, kuomet pardavėjai turėjo primokėti pirkėjams už barelį WTI tipo žaliavos daugiau negu 37 JAV dolerius. Didesnių svyravimų neišvengė ir valiutų rinka, kuriai metai buvo išskirtiniai dėl dar vienos priežasties – gerokai sustiprėjusio euro. Bendros euro zonos valiutos brangimą daugelio pagrindinių ir beveik visų besivystančių šalių valiutų atžvilgiu rinkos dalyviai pakrikštijo euroforijos terminu. JAV dolerio atžvilgiu euro kursas pakilo 8 procentais ir dauguma ekspertų prognozuoja, kad tai dar ne pabaiga. Kokie veiksniai lėmė dviejų pagrindinių valiutų kurso pokytį ir ko turėtume laukti ateityje?

Viena svarbiausių priežasčių, lėmusių dolerio susilpnėjimą euro (ir daugelio kitų valiutų) atžvilgiu – išnykę palūkanų normų skirtumai. Smogus koronaviruso krizei, JAV Federalinis rezervų bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki nulio (euro zonoje palūkanos panašiame lygyje buvo dar gerokai iki tol). Sumažėjus vertybinių popierių JAV doleriais ir eurais pajamingumų skirtumams, pirmieji tapo nebe tokie patrauklūs investuotojams, todėl krito ir dolerio paklausa. Be to, nebelikus palūkanų normų skirtumo, turto JAV doleriais valdytojams tapo gerokai pigiau draustis nuo valiutos kurso svyravimo rizikos, kas irgi silpnina dolerį. Ši situacija veikiausiai kurį laiką nesikeis net JAV ekonomikai atsigaunant – kadangi buvo patvirtintas lankstesnis vidutinės infliacijos tikslas, Federalinis rezervų bankas galės nedidinti palūkanų net tada, jei kainų augimo tempas viršytų 2 procentus.

Dar vienas veiksnys, lėmęs dolerio pigimą, – JAV viešųjų finansų būklė. Viešojo sektoriaus deficito šoktelėjimą iki 19 proc. nuo BVP 2020-aisiais investuotojai vertina atlaidžiai, nes jį lėmė poreikis skatinti sunkioje padėtyje atsidūrusią ekonomiką (tą, beje, darė beveik visos pasaulio šalys). Daug didesnį nerimą kelia išlaidavimas, numatytas ateityje, – prognozuojama, kad, net ekonomikai atsigavus, JAV biudžeto deficitas išliks didelis, dėl ko valstybės skola jau 2022-aisiais priartės prie 140 proc. BVP. Dar viena raudona lemputė JAV valiutos kursui – dėl didelių vyriausybės išlaidų sparčiai augantis prekybos deficitas, artėjantis prie lygio, buvusio prieš 2007–2008 metų pasaulinę finansų krizę.

Euro atžvilgiu 2020-ieji susiklostė gerokai palankiau. Europos Sąjungai pagaliau pavyko susitarti dėl 1,8 trilijono eurų išlaidų paketo (galutiniam pritarimui ilgą laiką priešinosi Vengrija ir Lenkija, nepritarusios finansinės paramos susiejimui su teisės viršenybės principu). Dalį šios sumos (apie 1,1 trilijono eurų) sudaro Europos Sąjungos 2021-2027 metų daugiametė finansinė perspektyva, kuri, tikėtina, būtų buvusi patvirtinta bet kokiu atveju, net ir nesant kritinei situacijai. Didžiuoju pasiekimu laikomas susitarimas dėl likusių 750 mlrd. eurų – tai specialiai kovai su koronaviruso pasekmėmis skirti pinigai. Ne ką mažiau, negu lėšų panaudojimo tikslas, svarbus šios išlaidų paketo dalies finansavimo metodas – Europos Komisija įpareigota išleisti bendrus Europos Sąjungos vertybinius popierius. Pirmosios obligacijų emisijos, finansuojant kiek anksčiau patvirtintą 100 mlrd. eurų SURE programą, buvo išplatintos spalį. Investuotojų jos sutiktos ypač šiltai – paklausa viršijo pasiūlą beveik 14 kartų, pasiskolinti dešimčiai ir dvidešimčiai metų pavyko labai palankiomis sąlygomis (už atitinkamai -0,24 proc. ir 0,13 procento).

Gebėjimas susiklosčius ypatingoms aplinkybėms susitarti dėl bendrų skolos vertybinių popierių didina rinkos dalyvių pasitikėjimą euru kaip rezervine valiuta. Tiesa, euro stiprėjimas kelia problemų Europos Centriniam Bankui. Po posėdžių platinamuose pranešimuose bankas ne kartą pabrėžė, kad stebi valiutos kurso dinamiką. Kurso kontrolė nėra šio Europos centrinio Banko funkcija, bet dėl euro stiprėjimo krentančios importuojamos produkcijos kainos dar labiau apsunkina pastangas paspartinti infliaciją (2020 metais ji turėtų siekti tik 0,3 procento).

JAV doleris tebėra viena iš dviejų valiutų sudarant devynis iš dešimties sandorių. Mažai tikėtina, kad dolerio, kaip pasaulinės valiutos statusas artimiausiu metu susvyruotų. Antra vertus, tai nereiškia, kad doleris silpnėti baigs 2020-aisiais. Pajamingumų JAV ir euro zonoje skirtumo sumažėjimas, išaugęs investuotojų pasitikėjimas euru ir kiti anksčiau išvardinti veiksniai turėtų lemti tolesnį dolerio pigimą euro atžvilgiu. Vidutinė „Bloomberg“ euro ir JAV dolerio kurso prognozė 2022-iesiems – 1,25 dolerio už eurą. Brangesnio euro (palyginti su dabartiniu kursu) tikisi 29 iš 42 savo prognozes skelbiančių finansų institucijų. SEB prognozuoja, kad 2022 metų pabaigoje euras turėtų kainuoti 1,28 JAV dolerio, o ilgalaikis pusiausvyros kursas yra 1,30 JAV dolerio už eurą.

Trumpuoju laikotarpiu dolerį gali sustiprinti stresinės situacijos, kuomet finansų rinkoje padidėja svyravimai ir išauga saugiais laikomų aktyvų paklausa, tačiau, žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, netrūksta argumentų teigi, kas JAV dolerio bėdos dar nesibaigė.