Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako palaikanti Seimui pateiktą siūlymą panaikinti draudimą prekiauti alkoholiu sekmadieniais nuo 15 val.

„Asmeniškai šį siūlymą palaikyčiau. Dalis draudimų, kurie buvo įvesti praėjusios kadencijos, yra nepamatuoti. Tačiau aš kelčiau klausimą, ar dabar tai yra pirmos būtinybės reikalas (...). Bet, matyt, prie kai kurių ribojimų panaikinimo mes grįšime“, – Žinių radijui“ trečiadienį sakė ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat pridūrė, net neabejanti, kad liberalai balsuotų už.

A. Armonaitė: reikėtų sistemiškai peržiūrėti alkoholio kontrolės ribojimus

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat teigė, kad alkoholio prekiavimo draudimo sekmadieniais panaikinimui „matyt, būtų galima pritarti“.

„Valdančiojoje koalicijoje dėl šių dalykų dar nesitarėme, nes dabar prioritetas yra pandemija (...), bet, ko gero, norėtume palaikyti šį pasiūlymą. Juo labiau kad tai nėra pasiūlymas, kuris kažkaip visą sistemą sukrėstų, tai yra tik sekmadienio laiko prailginimas“, – sakė ji.

Ministrė taip pat pridūrė, kad apskritai reikalingas sistemiškesnis požiūris į alkoholio kontrolę šalyje.

„Matyt, kalbant apie alkoholio kontrolę, apskritai reikėtų sistemiškai pažiūrėti į anuos ribojimus, į poveikį, į šešėlinę ekonomiką ir kitus dalykus. Tačiau aišku, kad neskatiname kažkaip alkoholio vartojimo augimo“, – tikino ji.

Aptariamą draudimą numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas įregistravo Seimo Darbo partijos frakcijai atstovaujantys parlamentarai – Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis ir Seimo narys Vytautas Gapšys.

Priėmus siūlomą pakeitimą, jų teigimu, būtų mažinami nelegalūs alkoholio pardavimai, išnyktų nepatogumai vartotojams, į Lietuvą atvykusiems turistams.

Galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta, kad Lietuvoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus).

V. Čmilytė-Nielsen: šis Seimas taps moraliniu pavyzdžiu

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad dešiniųjų dominuojamas Seimas taps pavyzdžiu priimant moralinius sprendimus. Vienas tokių, tvirtina Seimo vadovė, apsisprendimas panaikinti teisinę neliečiamybę kontroversiškai vertinamam bei teisėsaugos akiratyje atsidūrusiam parlamentarui Petrui Gražuliui.

Seimo pirmininkės teigimu, tai, kad šis, o ne „valstiečių“ dominuojamas Seimas panaikino neliečiamybę P. Gražuliui, rodo, viena vertus, pasikeitusį politikų požiūrį į etikos ir moralės klausimus.

„Šiame Seime mes turime daugiau jaunų politikų, bet nemanau, kad tai yra tik amžiaus klausimas. Tai yra ir požiūrio klausimas. Matyt, reikėtų pasidžiaugti, kad tas požiūris keičiasi, ir šis Seimas taps pavyzdžiu kalbant apie moralinius sprendimus“,– LRT radijui sakė liberalė.

Kita vertus, akcentavo V. Čmilytė-Nielsen, priimtas sprendimas dėl P. Gražulio demonstruoja ir tai, kad pastarasis neteko patronažo, kurį turėjo 2016 m. išrinktame Seime.  

„Aš manau, kad praėjusios kadencijos Seime ponas Gražulis turėjo politinių patronų, kurių dabar nebeturi“, – teigė Seimo pimininkė.

„Džiaugiuosi dėl vakarykščio Seimo sprendimo, nes taip ir turėtų elgtis atsakingi Seimo nariai, kurie nenori neliečiamybėmis dangstyti vieno ar kito kolegos“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį Seimas nutarė patenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikino Seimo nario Petro Gražulio teisinę neliečiamybę.

Prokurorai nurodo, kad P. Gražulis piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, tai yra darė įtaką Lietuvos ir Rusijos veterinarinių tarnybų valstybės tarnautojams, kad jie veiktų bendrovės „Judex“ interesais ir savo bei kitų asmenų naudai, gavo turtinę naudą.

Ankstesnis Seimas nedavė sutikimo traukti P. Gražulio atsakomybėn toje pačioje „Judex“ byloje.

V. Čmilytė-Nielsen: skeptiškai vertinu kritiką iš žmonių, kurie patys nesugebėjo priimti reikiamų sprendimų

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina opozicijos kritiką naujajai Vyriausybei dėl neproporcingų karantino sąlygų. Pasak parlamento vadovės, Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė nuo pat pirmųjų savo darbo dienų rodė pavyzdį „valstiečiams“, kaip reikėtų dirbti tokiomis pandemijos sąlygomis.

„Man atrodo, kad ši naujoji Vyriausybė nuo pat pirmųjų savo darbo dienų rodo pavyzdį, kaip reikėtų dirbti tokiomis sąlygomis. Vyriausybė dirba neskaičiuodama valandų ir priima sudėtingus sprendimus, kurie gali būti ir nelabai populiarūs, tačiau yra būtini. Aš tokią kritiką vertinu labai skeptiškai iš žmonių, kurie turėdami visas galimybes reikiamų sprendimų nepriėmė“, – LRT radijui teigė Seimo pirmininkė.

Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės, Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė nesugebėjo priimti griežtesnių karantino sąlygų bei pasiruošti naujiems pandemijos iššūkiams.

„Aš manau, kad buvo praleisti keli momentai. Visų pirma, vasarą nebuvo pasiruošta antrajai pandemijos bangai. Nors buvo akivaizdu, kad ji ateina. Rudenį buvo galima šiek tiek anksčiau įvesti apribojimus, tuomet dabar jų nereikėtų tokių drastiškų. Tai tikrai buvo praleistas laikas, kai galėjome geriau pasiruošti tam, kas neišvengiamai artėjo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, griežtesnės karantino priemonės būtinos, nes nėra kitos galimybės, kaip sustabdyti virusą ir sumažinti jo nusinešamų mirčių skaičių.

„Vertinu jas kaip būtinybę, be kurios nėra kitos galimybės sustabdyti viruso ir sumažinti jo nusinešamų mirčių skaičių. Suprantama, kad tai sukelia tam tikrų nepatogumų, bet tie nepatogumai yra laikini. Žvelgiant į statistiką, akivaizdu, kad privalome imtis griežtesnių priemonių ir didinti sąmoningumą“, – teigė Seimo pirmininkė.

Vyriausybė sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 dienos, taip pat sugriežtino karantino priemones: apribojo judėjimą iš vienos savivaldybės į kitą, uždraudė veikti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, paliekant galimybę veikti maisto, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvėms, vaistinėms, veterinarijos paslaugas teikiančioms įstaigoms.

Opozicijoje esantys „valstiečiai“ tvirtina, kad Vyriausybė priėmė drastiškus, neproporcingus ir praktiškai neįgyvendinamus sprendimus dėl karantino griežtinimo.