Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad sprendimas dėl taisyklių prekybininkams karantino metu yra sudėtingas ir kelia iššūkių smulkiesiems verslininkams, tačiau draudimas didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse prekiauti ne maisto prekėmis taip pat atneštų problemų.

„Šis sprendimas tikrai yra sudėtingas. Vyriausybė turėtų pasverti visus už ir prieš ir priimti patį geriausią sprendimą. Tam tikrą sprendimą ji padarė ir, viena vertus, yra tam tikri iššūkiai smulkiesiems prekeiviams, kurie neprekiauja maisto produktais. Kita vertus, pagrindinis tikslas šiuo metu yra mažinti žmonių srautus, mažinti jų susibūrimus, nes tokiu būdu virusas plinta, ir tos griežtos priemonės, deja, pagal dabartinę situaciją yra reikalingos“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė S. Krėpšta.

Jis pritarė pirmadienį ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės išsakytai nuomonei, kad draudimas didiesiems prekybininkams prekiauti ne maisto prekėmis sukeltų iššūkių.

„Tai sukeltų daug kitų iššūkių, kuriuos ministrė įvardijo. Tai vienas iš būdų, keliantis kitų problemų paskui save“, – teigė S. Krėpšta.

Vyriausybės priimtu nutarimu nuo trečiadienio turgavietėse bus galima prekiauti tik maistu, tuo metu parduotuvėse, užsiimančiose maisto prekyba, nebus draudžiama prekiauti ir ne maisto prekėmis.

Vyriausybė pirmadienį diskutavo apie šį ribojimą ir pripažino, kad tai iškreipia konkurencijos sąlygas, tačiau sprendimo nepriėmė.

„Neturiu gero sprendimo ir manau, kad nė vienas iš dalyvaujančių posėdyje ar priimančių sprendimus nesame laimingi ir pripažįstame, kad smulkiuosius tai paveiks, tačiau dabar imtis papildomų represinių priemonių ir STOP juostomis apvynioti šampūnus ar kitas prekes prekybos centruose būtų daugiau ne ten nukreiptos energijos”, – pirmadienį sakė A. Armonaitė.

Vyriausybė sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 dienos, taip pat sugriežtino karantino priemones: apribojo judėjimą iš vienos savivaldybės į kitą, uždraudė veikti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, paliekant galimybę veikti maisto, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvėms, vaistinėms, veterinarijos paslaugas teikiančioms įstaigoms.

Prezidentūra: Nacionalinis plėtros bankas padėtų sušvelninti ekonomikos nuosmukio padarinius smulkiam ir vidutiniam verslui

Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad prezidento ir Vyriausybės Nacionalinio plėtros fondo idėja sutampa. Jis taip pat priduria, kad šios institucijos Lietuvoje įkūrimas padėtų sušvelninti ekonomikos nuosmukio padarinius smulkiam ir vidutiniam šalies verslui.

„Vakar Prezidentūroje buvo diskusija, kurioje dalyvavo keletas ministrų, Prancūzijos plėtros banko ar fondo vadovas, prezidentas, ir tikrai atlikome keletą svarbių dalykų per šį posėdį. Visų pirma suvienodinome savo žodyną: pasidarė aišku, kad Vyriausybės programoje įrašytas nacionalinio plėtros fondo projektas visiškai atitinka prezidento anksčiau keltą plėtros banko idėją, kadangi sutampa turinys ir funkcijos, kuriomis ši institucija turėtų užsiimti“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė jis.

Anot S. Krėpštos, pagrindinė Nacionalinis plėtros banko funkcija būtų užtikrinti pagalbą smulkiam ir vidutiniam verslui vystytis.

„Pagrindinis šios institucijos tikslas būtų užtikrinti finansavimą ir kreditavimą smulkiam ir vidutiniam, inovatyviam, savo veiklą pradedančiam verslui, kuris yra orientuotas į aukštą pridėtinę vertė, inovacijas ir  investicijas į tam tikrus naujus įrengimus, eksperimentinę plėtrą. Būtent tokios naujos, mažos įmonės susiduria su sunkumais gauti finansavimą iš tradicinių bankų“, – sakė jis.

Viena iš priežasčių, dėl kurių ši institucija yra reikalinga, anot prezidento patarėjo, yra Lietuvoje stebimas paskolų verslui portfelio traukimasis.

„Matome, kad kreditavimas šiuo metu traukiasi. Bendras paskolų portfelis verslui šiuo metu mažėja 10 proc. Jis traukiasi vienu sparčiausių greičiu visoje ES (...). Mūsų bankinis sektorius yra pakankamai mažas, pakankamai koncentruotas. Dominuoja vieno regiono bankai, vyrauja pakankamai mažas rizikos apetitas. Tad šiai rinkos nišai užpildyti reikalingas Nacionalinio plėtros banko ar fondo veikla“, – kalbėjo jis.

S. Krėpšta taip pat pabrėžė, kad pagrindinė Nacionalinio plėtros banko funkcija būtų smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimas.

„Šiuo atveju kalbame apie verslo kreditavimą, nekalbame apie mažmeninį banką (...), tokį, kuris aptarnautų fizinius klientus. Tokio sudėtingumo situacijos fizinių klientų segmente tikrai nematome (...). Didžioji problema yra smulkaus verslo kreditavimas, ir matome, kad net ir tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Prancūzija tai puikiai išsprendžia tokios įstaigos kaip nacionaliniai plėtros fondai ar bankai“, – tikino S. Krėpšta.

„Būtent tokios institucijos, nacionaliniai plėtros fondai, daugelyje šalių užtikrina anticiklinę funkciją, ir kaip tik padidina savo aktyvumą ir kreditavimo apimtis tuo metu, kai ekonomika susiduria su nuosmukiu ir taip sugeba jį sušvelninti“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie Nacionalinio plėtros banko institucijos aktualumą Lietuvoje, S. Krėpšta priminė pavasario karantino metu stebėtą vėluojančią pagalbą verslui.

„Konkretus pavyzdys – pavasarį matėme kaip lengvatinės paslaugos iš „Invegos“ stringa patekdamos į verslo segmentą, matėme, kad jų išdavimo tempai buvo labai lėti. Tai atsitiko dėl to, kad šiuo metu Lietuvoje turime penkias finansinės plėtros institucijas, kurios yra tam tikros šio nacionalinio plėtros fondo užuomazgos. Tačiau jos yra mažos, neturi pakankamai kompetencijų nei finansinių resursų ir dėl to tas procesas labai strigo“, – sakė jis.