Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Briuselyje, kur lyderiai tariasi svarbiausiais Europos Sąjungos klausimais. Ketvirtadienį pirmosios dienos sesija, skirta diskusijai apie koronaviruso pandemijos suvaldymo priemones, vakcinacijos strategiją, kovą su klimato kaita ir santykius su trečiosiomis šalimis, tęsėsi iki ryto.

Kalbėdamas apie koronaviruso plitimo sustabdymą Europos Sąjungoje, G. Nausėda akcentavo būtinybę atlikti visas reikalingas procedūras tam, kad vakcinacija ES būtų pradėta kaip galima greičiau. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad būtų užtikrintas vakcinos prieinamumas ir ES kaimynystės valstybėms, ypač Rytų partnerystės šalims. Pabrėžta, kad kalbėti apie karantino suvaržymų atlaisvinimą kol kas dar anksti ir tai turėtų būti vykdoma koordinuotai visoje ES.

Kita svarbi Europos lyderių susitikimo tema, kaip pažymima Prezidento komunikacijos grupės pranešime, – kova su klimato kaita. Prezidentas patvirtino Lietuvos įsipareigojimus siekti klimato kaitos tikslų, numatytų 2030 ir 2050 metams. Vadovai sutarė iki 2030 m. sumažinti CO2 emisijų kiekį ES lygiu ne mažiau kaip 55 procentais. Pasak šalies vadovo, tokio pobūdžio įsipareigojimai turėtų būti lydimi finansavimo instrumentų bei pasienio anglies dioksido korekcijos mechanizmo įvedimo. „Jau dabar Lietuva gali didžiuotis reikšmingais pasiekimais atsinaujinančios energetikos srityje. Naujoji Lietuvos Vyriausybė savo programoje gana išsamiai atliepia žalinimo tikslus, išdėstytus ir mano Gerovės Lietuvos vizijoje“, – teigė G. Nausėda.

EVT sesijoje Lietuvos vadovas kalbėjo apie situaciją Baltarusijoje. Gruodžio 10 d. pasauliui minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, ES šalių vadovai solidarizavosi su Baltarusijos pilietine visuomene, kovojančia už demokratines vertybes ir žmogaus teises.

Lietuvos prezidentas ES šalių vadovams pabrėžė, kad Astravo branduolinė jėgainė pradėjo darbą taip ir neįgyvendinus saugumo streso testų rekomendacijų. EVT pakvietė Europos Komisiją parengti priemones, užkardančias elektros energijos patekimą į ES rinką iš branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančių trečiųjų šalių jėgainių. „Tai itin svarbus sprendimas ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. Neabejoju, kad Lietuvos institucijų ir derybininkų įdirbis pasitarnaus įgyvendinant šią nuostatą“, – sakė prezidentas.

ES šalių vadovai taip pat tarėsi dėl Daugiametės finansinės programos susiejimo su teisės viršenybės principu. Lietuva laikosi pozicijos, kad teisės viršenybė yra neatskiriamas demokratinių valstybių gyvavimo principas. Prezidentas akcentavo, kad būtini aiškūs ir vienodai visoms ES šalims taikomi teisės viršenybės kriterijai. Europos lyderiams sutarus dėl teisės viršenybės laikymosi kriterijų, pavyko pasiekti kompromisą dėl Daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo patvirtinimo.

Lyderiai, nurodoma Prezidentūros pranešime, apsikeitė nuomonėmis dėl transatlantinių santykių ir jų stiprinimo. Išreikšta nuostata, kad ES turi puikią progą sustiprinti bendradarbiavimą su JAV naująja administracija saugumo ir gynybos, kovos su klimato kaita, prekybos, užsienio politikos srityse.

ES šalių vadovai pasveikino ES visuotinio žmogaus teisių sankcijų režimo patvirtinimą ir pratęsė Rusijai taikomas sankcijas, jai nerodant pažangos dėl Minsko susitarimų įgyvendinimo.

„Sanofi“ ir GSK vakcinos nebus baigtos kurti iki 2021 m. pabaigos

Prancūzijos įmonė „Sanofi“ ir Jungtinės Karalystės (JK) GSK penktadienį pranešė, kad jų vakcina nebus paruošta iki 2021 m. pabaigos, preliminariems tyrimų rezultatams parodžius, kad vyresniems žmonėms nesusiformuoja imunitetas.

„Sanofi“ ir GSK pranešė, kad jų baltymų pagrindu sukurtos COVID-19 vakcinos programa užtruks ilgiau, jiems siekiant „pagerinti vyresnio amžiaus žmonių imuninį atsaką“.

„Prognozuota, kad vakcina bus parengta 2021 m. viduryje, tačiau dabar tai įvyks ne anksčiau nei 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį“, – teigiama įmonių pranešime.

„Preliminarūs 1/2 tyrimų fazės rezultatai parodė, kad vakcina 18–49 m. žmonėms suformuoja tokį imunitetą, kokį turi COVID-19 persirgę pacientai, tačiau vyresniems žmonėms susiformuoja per mažai antikūnų, galimai dėl nepakankamos antigeno koncentracijos“, – praneša įmonės.