Komentuodama tai, jog kitų metų biudžete pastebimas kone pusės milijardo trūkumas numatytoms priemonėms įgyvendinti, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad darbą baigiančios Vyriausybės planai 2021 metams buvo pernelyg optimistiški. Ji taip pat priduria abejojanti, kad toks pats biudžetas būtų tvirtinamas, jei valdžios šiemet nesikeistų.

„Kalbant apie praeitą valdžią, planai 2021 metams buvo pernelyg optimistiški ir dažnu atveju nelabai pagrįsti. Tad natūralu, kad palikta situacija yra nelengva ir ji reikalaus peržiūrėjimo ir atsakingo planavimo kitiems metams“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Biudžeto svarstymas laukia nelengvas. Dar labai svarbu, kad ne tiek daug laiko jam turime, bet skiriame visą dėmesį tam, kad būtų rasti sprendimai“, – pridūrė ji.

Komentuodama laikinojo premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymą, neva jis ateinančiai valdžiai paruošė tokį patį biudžetą, kokį būtų ruošęs pats sau, V. Čmilytė-Nielsen teigė tuo abejojanti.

„Suabejočiau. Žinote, kai esi beišeinantis labai lengva žadėti daug gėrybių visiems, ypač žinant, kad greičiausiai realizuoti teks kažkam kitam. Tad manyčiau, kad tie planai tokie optimistiniai dėl to ir buvo“, – sakė ji.

Seimo nariai tiriami dėl koronaviruso

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad trečiadienį daugelis Seimo narių tiriami dėl koronaviruso.

„Akivaizdu, kai toks gaisras visoje Lietuvoje, tai paliečia ir Seimą. Šiandien Seimo nariai testuosis ir prieš rytojaus posėdį turėsime naujus rezultatus. Tikrai žinau, kad dauguma Seimo narių elgiasi labai atsakingai. Seimo posėdžių salėje mes turime visus įmanomus apribojimus. Yra užtikrinamas saugumas, balsavimai yra atidedami į vėlesnį laiką. Ėmėmės visų priemonių, kurios užtikrintų, kad Seimo nariai vykdytų savo pareigas“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė taip pat viliasi, kad ketvirtadienį Seimui pavyks priimti Statuto pataisas, kuriomis reglamentuojamas Seimo posėdžių organizavimas nuotoliniu būdu.

„Seimo nariai, kurie yra saviizoliacijoje, balsuoti kol kas negali. Procesas dėl perėjimo prie nuotolinio darbo Seime – vyksta. Vakar (antradienį) pritarėme Seimo statuto pakeitimui po svarstymo, dar liko paskutinis etapas. Tikiuosi, kad mes rytoj priimsime šias pataisas, kurios atvers galimybes teisiškai balsuoti nuotoliniu būdu. Liks techninė dalis. Mus patikino IT ekspertai, kad iki gruodžio pabaigos tokia galimybė bus. Bet tai jau ne Vyriausybės programos tvirtinimui, o vėlesniems darbams“, – teigė ji.

Antradienį po svarstymo už tokias Statuto pataisas balsavo 125 Seimo nariai, prieš buvo 2 ir 2 parlamentarai susilaikė. Tam, kad projektas būtų priimtas, prireiks dar vieno balsavimo - priėmimo procedūros. Planuojama, kad tai įvyks dar šią savaitę, ketvirtadienį.

Statuto pataisos numato, kad nuotoliniai posėdžiai Seimo valdybos sprendimu galėtų būti organizuojami, kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose, kadangi toks susirinkimas keltų pavojų Seimo narių sveikatai ir (ar) gyvybei.

Statuto pakeitimas numato, kad Seimo posėdis organizuojamas, Seimo nariai jame dalyvauja ir sprendimai svarstomais klausimais priimami nuotoliniu būdu realiuoju laiku Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įvertintomis ir saugiomis pripažintomis telekonferencijų platformomis.

Nuotoliniu būdu organizuotame Seimo posėdyje svarstomais klausimais Seimo nariai savo Seimo nario teises ir pareigas privalės įgyvendinti asmeniškai. Tokiame Seimo posėdyje naudojant informacines technologijas turi būti užtikrinta: posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas, Seimo posėdžio eigos fiksavimas; Seimo posėdžio vaizdo ir garso transliavimas Seimo interneto svetainėje, posėdžio vaizdo ir garso įrašo išsaugojimas.

Statuto pakeitimo projekte taip pat numatytas Seimo nario, dalyvaujančio balsavime, papildomas tapatybės nustatymas registracijos ir balsavimo momento fotofiksavimo būdu. Tai leistų įsitikinti, kad Seimo narys balsavo asmeniškai ir balsavimo metu būtų aiškiai fiksuojama išreikšta tikroji Seimo nario valia, o balsuojant dėl įstatymo ar kito Seimo akto priėmimo – būtų numatytas ir papildomas tapatybės nustatymas ES Reglamente nustatytomis priemonėmis.

Siūloma, kad Statuto pataisos įsigaliotų 2020 m. gruodžio 21 d.