Pirmadienį paskelbtas Ingridos Šimonytės būsimos Vyriausybės programos projektas. Tačiau darbą Ministrų Kabinete baigiantis laikinasis premjeras Saulius Skvernelis gerų žodžių apie šį projektą teigia negalintis pasakyti. Anot jo, būsimosios Vyriausybės programoje – daug lozungų ir mažai naujų idėjų. Politiko teigimu, nemažai programinių punktų tiesiog paimti iš jo vadovautos Vyriausybės programos.

„Daug lozungų, skaitant jausmas toks, kad tai kažkur matyta. Laikinos dabartinės Vyriausybės programoje... daugelis nuostatų ir pagrindai padėti ir įstatymų projektai, kurie jau yra įgyvendinti arba Seime pateikti“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

„Džiugu, kad yra darbų tęstinumas, bet tai nėra jų darbai“, – sakė jis.

Apskritai, akcentavo nueinančios Vyriausybės vadovas, programoje trūksta ambicijos bei politinės strategijos.

„Manau, kad kai kur nuo strateginių politinių krypčių pereita prie labai techninių ir neambicingų. Pavyzdžiui, energetikos srityje. Pasigedau kažko esmingo, apskritai ko nors kalbant apie vidaus saugumą, teisingumą, nacionalinį saugumą, krašto apsaugą. Užsienio politikoje apskritai nėra nė vienos naujos idėjos“, – teigė jis.

„Atrodo, kad programa padaryta taip, kad būtų lengva ją įgyvendinti“, – negailėjo kritikos S. Skvernelis.

I. Šimonytė kritiką atmeta

Tuo metu paskirtoji premjerė I. Šimonytė sako didelio dėmesio į S. Skvernelio išsakytus epitetus nekreipsianti.

„Premjero valia kalbėti tai, ką jis nori. Man, tiesą sakant, nelabai svarbu, kad epitetai gali būti tokie, kurie nėra labai malonūs“, - Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė, atmesdama ir kritiką, kad dalis programinių punktų buvo tiesiog perkelta iš darbą baigiančios Vyriausybės programos.

„Tikrai niekas nekopijavo šios Vyriausybės programos. Manau, kad Vyriausybės programa remiasi tomis politinėmis programomis, su kuriomis koaliciją sudarančios partijos ėjo į rinkimus. Todėl mums būtų labai sunku nukopijuoti „valstiečių žaliųjų“ rinkiminę programą, nes jos tiesiog nebuvo, kiek atsimenu“, – teigė ji.

„Tai, kad kažkas ten įžvelgia kažkokių darbų tąsą, aš nematau jokių problemų. Pati sakiau, kad niekas čia revoliucijų neplanuoja“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Vyriausybės programa

Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas sieks stiprinti gyventojų saugumo jausmą, o santykiuose su Rusija bei Baltarusijos režimu – išlaikyti principingą poziciją.

Pirmadienį paskelbtame I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programos projekte nemažas dėmesys skiriamas saugumo ir užsienio politikos klausimams. Skyriuje, skirtame krašto apsaugai „Stipri ir saugi Lietuva“, pateikiami rodikliai, kurių artimiausius ketverius metus sieks centro dešinės jėgų sudarytas Ministrų Kabinetas.

Vyriausybės programos projekte kaip laiko žyma, iki kada įsipareigojama pasiekti vienokių ar kitokių užsibrėžimų, nurodomi 2024 ir 2030 metai.

Teigiama, kad 2024 metais organizuotame Lietuvos kariniame rezerve esančių žmonių skaičius bus ne mažesnis nei 30 tūkst. (šiuo metu – 19 000).

Vyriausybės projekte teigiama, kad bus siekiama didinti šauktinių skaičių. Rašoma, kad nuoseklus perėjimas prie universalaus (vyrų ir moterų) ir visuotinio šaukimo yra siekiamybė, tačiau praktinis šio tikslo įgyvendinimas bus galimas tik esant plačiam politiniam sutarimui, tinkamam kariuomenės pasirengimui ir finansavimui, numačius adekvatų pereinamąjį laikotarpį.

Sieks stiprinti gyventojų saugumo jausmą

Paskelbtos Vyriausybės programos projekte taip pat užsibrėžiamas tikslas, kad iki Ministrų Kabineto darbo pabaigos ne mažiau kaip 80 proc. gyventojų jausis saugūs ir, kad per šį laikotarpį nemažėtų piliečių pasitikėjimas valstybe. Dar po šešerių metų, rašoma Vyriausybės programos projekte, pasitikėti valstybe turėtų 85 proc. gyventojų, lygiai tiek pat – turėtų jaustis saugūs.

Taip pat planuojama sukurti vieningą krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemą bei įgyvendinti kibernetinio saugumo funkcijų konsolidaciją. Iki 2024 m., pabrėžiama Vyriausybės projekte, bus siekiama užtikrinti 5G ryšio infrastruktūrą dalyvaujant tik nacionalinio saugumo kriterijus atitinkantiems gamintojams.

Sieks Astravo AE blokados ES mastu

Vyriausybės programoje numatytas siekinys, užtikrinti nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės blokadą europiniu lygiu.

„Laikysimės nuostatos, kad Astravo branduolinė jėgainė negali būti eksploatuojama, nes yra nesaugi, nepirksime elektros energijos iš Baltarusijos“, – rašoma programoje.

Įsipareigoja vykdyti kovos su dezinformacija politiką

I. Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas įsipareigoja sutelkti atsakingų institucijų pastangas didinant psichologinį piliečių atsparumą, mažinant priešiškos ir manipuliatyvios, tautinę nesantaiką ir neapykantą kurstančios informacijos sklaidą, kovojant su Rusijos vykdoma istorinio revizionizmo politika, vykdant vidinę ir išorinę strateginę komunikaciją.

„Stiprinsime šios politikos įgyvendinimo koordinavimą Vyriausybės lygmeniu, bendradarbiavimą su žiniasklaida ir kitais privataus sektoriaus atstovais, dalyvausime tarptautinėse iniciatyvose su sąjungininkais ir partneriais“, – teigiama projekte.

2,5 proc. nuo BVP siekiantis finansavimas gynybai

Vyriausybės programos projekte rašoma, kad dešinieji planuoja priimti sprendimus, leisiančius, kad jau 2030 m. būtų užtikrintas ne mažesnis kaip 2,5 proc. BVP finansavimas gynybai. Šis įsipareigojimas yra įprasmintas ir prieš kelerius metus pasirašytame politinių partijų susitarime.

Taip pat, teigiama projekte, bus dedamos pastangos, kad artimiausius 4 metus valdžios priimami sprendimai prisidės prie to, kad visi Lietuvos kariuomenės vienetai atitiktų nustatytus parengties lygių reikalavimus ir kad būtų suformuotas ne mažiau kaip 60 tūkst. organizuotas rezervas.

Sieks JAV bataliono ir tolimo nuotolio oro erdvės gynybos sistemos nuolatinio dislokavimo

Nacionaliniam saugumui skirtame skyriuje akcentuojami įsipareigojimai stiprinti ir įtvirtinti strateginę partnerystę su JAV gynybos srityje. Teigiama, kad bus siekiama susitarti su Vašingtonu dėl bataliono dydžio JAV pajėgų vieneto ir tolimo nuotolio oro erdvės gynybos sistemos nuolatinio dislokavimo Lietuvoje.

„Tai strateginis valstybės interesas, todėl ir toliau politinėmis ir praktinėmis priemonėmis stiprinsime JAV, kaip pagrindinio Lietuvos ir Aljanso saugumo ir gynybos garanto, statusą“, – rašoma projekte.

Užsienio politikoje sieks stiprinti „švelniąją galią“

Tuo tarpu Vyriausybės programos projekto skyriuje, skirtame valstybės užsienio politikai, akcentai dedami Lietuvos pastangoms plėsti demokratijos vertybes Lietuvai geopolitiškai aktualiame regione. Kaip teigiama projekte, tokius tikslus Lietuvą kelti įpareigoja istorija.

Deklaruotam tikslui dėl demokratijos skleidimo įgyvendinti Vyriausybė ketina sukurti specialią paramos kovojantiems už laisvę finansinę priemonę. „Nuosekliai palaikysime ir patys inicijuosime sankcijų genocido, persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams instrumentų tobulinimą ir stiprinimą ES mastu ir kituose tarptautiniuose formatuose“, – rašoma Vyriausybės programoje.

Kaip siekinys nurodomas „stiprėjantis Lietuvos balsas priimant strateginius Europos Sąjungos sprendimus“. Šiame kontekste pabrėžiamas užmojis XVIII Vyriausybės darbo laikotarpiu plėtoti „švelniąją galią“ ir atnaujinti Užsienio reikalų ministerijos veiklą. Kaip rašoma pateiktuose sėkmės rodikliuose iki 2024 m. bus siekiama kurti XXI a. iššūkiams pasitikti pritaikytą, veiksmingą ir išmanią diplomatinę tarnybą.

Dėmesys transatlantinei erdvei ir ES „branduoliui“

Galiausiai, kaip vienas iš svarbiausių siekinių, nurodytas tvaraus transatlantinio ryšio išlaikymas ir jo stiprinimas.

„Privalome užtikrinti, kad su JAV užsimegztų reguliarus aukščiausio lygio politinis dialogas svarbiausiais Lietuvos užsienio, saugumo, energetikos politikos klausimais (...). Turime siekti plėsti JAV investicijas į Lietuvos karinį, energetinį bei ekonominį saugumą. Padėsime plėtoti horizontalius ryšius verslo, nevyriausybinių, politinių organizacijų ir „smegenų centrų“ lygmenyse“, – rašoma Vyriausybės programos projekte.

Tačiau šalia to akcentuojama, kad Lietuva išskirtinį dėmesį turi skirti ir Europos Sąjungos centro sostinėms – Berlynui ir Paryžiui.

„Turime suintensyvinti bendradarbiavimą su Vokietijos interesais mūsų regione ir kuriant Europos Sąjungos Rytų politiką. Sieksime, kad santykiai su Vokietija būtų grįsti abipusių interesų supratimu ir išklausymu – tai užtikrintų tvirtesnę ir vieningesnę Europos Sąjungos užsienio politiką Rytuose“, – rašoma projekte.

Principinga pozicija Rusijos atžvilgiu

Vyriausybėje programos dalyje, skirtoje užsienio politikai, aprašoma ir tai, kokia turėtų būti Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu. Kaip teigiama projekte, bus siekiama užtikrinti principingą valstybės poziciją „Rusijos agresijos akivaizdoje“.

„Remsime tikslines ir ekonomines sankcijas Rusijos režimui; ne tik palaikysime Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos ir kitų regiono valstybių pastangas tapti ES ir NATO narėmis, bet ir padėsime joms siekti susigrąžinti Rusijos okupuotas ir aneksuotas teritorijas“, – rašoma projekte.

Atskiras dėmesys parodytas ir Baltarusijai. Kaip skelbiama projekte, Lietuva padės demokratiškai baltarusių pilietinei visuomenei ir palaikys tikslines ir ekonomines sankcijas nedemokratiškam Baltarusijos režimui.