Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad, Armėnijai ir Azerbaidžanui susitarus nutraukti karinius veiksmus Kalnų Karabache, konfliktas iš esmės nesibaigia. Pasak ministro, panašu, kad Rusija yra suinteresuota, jog konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano nebūtų išspręstas.

„Džiūgauti priežasčių tikrai nėra. Pažiūrėkime, kas įvyko. Rusija įvedė savo taikos palaikymo pajėgas į Kalnų Karabachą, ką jau seniai žadėjo daryti. Konfliktas tikrai nebus pilnai išspręstas, nes Rusija negalėtų realizuoti savo įtakos regione. Tuos konfliktus Rusija pati ir eskaluoja. Iki galo konfliktas nėra išspręstas. Viena pusė švenčia, kita pusė jaučiasi pažeminta. Gėris tame yra, kad baigėsi kariniai veiksmai, bet, ar ilgam, sunku pasakyti. Kaip žinome, trejos paliaubos jau buvo paskelbtos“, – „Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.

Anot jo, Armėnijos teritorijos sumažėjimą galėjo lemti ir Kremliui nepatikęs šios valstybės ministro pirmininko Nikolo Pašiniano politikos kursas.

„30 proc. teritorijos praradimas Armėnijai ir N. Pašiniano Vyriausybei yra didžiulis smūgis. Galbūt tai dar vienas Rusijos momentas, kuomet pamokoma, kad liaudies iškelti lyderiai kaip N. Pašinianas, kuris retorika ir veiksmais prieš Rusiją nieko neveikė, bet vis tiek Rusijai buvo neparankus“, – teigė užsienio reikalų ministras.

Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras N. Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Pasak V. Putino, regione bus dislokuota apie 2 tūkst. Rusijos taikdarių.

Konfliktas dėl Kalnų Karabacho trunka kelis dešimtmečius, o įnirtingos kovos atsinaujino rugsėjo pabaigoje. Per naujas kovas žuvo daugiau kaip 1 400 žmonių, dešimtys tūkstančių žmonių paliko namus.

Azerbaidžane taikos susitarimas sutiktas džiugiai, o Armėnijoje kilo pasipiktinimas. Taikos susitarime numatyta, kad Azerbaidžano pajėgos išlaikys per naujas kovas užimtų teritorijų kontrolę, įskaitant antrą pagal dydį Kalnų Karabacho miestą Šušą. Armėnija taip pat sutiko išvesti savo pajėgas iš didelės regiono dalies.

Kalnų Karabachas 1991 metais atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Jame gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai. Pagal tarptautinę teisę regionas laikomas Azerbaidžano dalimi.

L. Linkevičius: Astravo AE išlieka viena opiausių Lietuvos problemų

Užsienių reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad situacija dėl Astravo atominės elektrinės visiškai neguodžia ir artimiausiu metu liks viena opiausių problemų.

„Mes turime kelti Astravo AE klausimus tiek dvišalėje taryboje, tiek skatinti aptarti juos dar intensyviau tarptautinėje darbotvarkėje. Nes, ką matome pastaruoju metu, visiškai neguodžia, situacija niekuo nesikeičia, nei Baltarusijos retorika, nei požiūris. Po to, kas įvyko Baltarusijoje, labai sunku tikėtis konstruktyvaus Baltarusijos valdžios ir požiūrio“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė L. Linkevičius.

Komentuodamas kelių įtampos transformatorių sprogimą Astravo AE, dėl kurių lapkričio 8 dieną buvo sustabdyta elektrinės veikla, ministras teigė, kad tai galėjo būti gana žemos pavojaus skalės incidentas, dėl kurio informuoti kaimynių šalių Baltarusija neprivalėjo ir kuris nesukels didesnių pasekmių. Visgi L. Linkevičius tikino, kad tai tik parodo, jog siekiant paleisti Astravo AE skubama ne pagal saugumo, o politinį grafiką.

„Vis dėlto tai mums kelia didelį nerimą ir dar kartą parodo, kad yra skubama, ir skubama ne pagal saugumo reikalavimų grafiko įgyvendinimą, o pagal politinį grafiką. Mėginama fiksuoti atidarymo ir paleidimo etapus. Dabar, matyt, tai bus vėl atidėta neaišku kuriam laikui. Bet tai rodo skubą ir visišką tarptautinių reikalavimų nepaisymą. Tai mes labai aiškiai išdėstėme eilinį kartą išsiųstoje notoje“, – sakė jis.

L. Linekvičius taip pat pridūrė, kad Lietuva ir toliau turi tęsti spaudimą Baltarusijos valdžiai dėl Astravo AE klausimo.

„Turime tęsti spaudimą pirmiausia Baltarusijos valdžiai, taip pat kelti su Astravo AE susijusius klausimus tarptautinėse organizacijose, ką iki šiol ir darėme. Nes ši problema niekur nedingo, ir artimiausiu metu ji išliks viena opiausių“, – tikino jis.

Astravo atominėje elektrinėje (AE) sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, Astravo AE nustojo gaminti elektros energiją.

„Reaktoriaus saugumui tokie incidentai įtakos neturi. Bet jei transformatoriuje buvo gaisras, Baltarusijos AE paleidimą pramoniniam eksploatavimui teks atidėti tokiam laiko tarpui, kuris reikalingas įrangai suremontuoti“, – rašo belatom.by.