Politologai teigia, kad kiekvienas partijos lyderis turi atsakyti už partijos nesėkmę rinkimuose. Ne išimtis, anot jų, ir Gintauto Palucko vadovavimas Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) rekordiškai nesėkmingų šiai politinei jėgai parlamento rinkimų metu. Politologai pažymi, kad LSDP turėtų kelti klausimus, kodėl pirmininkui neužtenka charizmos ir lyderio gebėjimų pritraukti kairiųjų pažiūrų rinkėjų partijos pusėn.

„Lyderis bet kuriuo atveju atsako už savo partijos sėkmę ar nesėkmę. Nuo to lyderiui nusišalinti, ar ieškoti kitų priežasčių tikrai nederėtų. Aišku, kitų priežasčių taip pat gali būti ir jų ekspertai, politologai surastų ne vieną, bet tai, kad partijos lyderis nepadeda partijai, manau, yra pakankamai aišku. Jeigu partijos vadovas negali laimėti nei vienų rinkimų, kurie vyko šiuos kelerius metus, tai rodo, kad kažkas negerai su lyderio charizma, su lyderio gebėjimu patraukti žmones. Matyt, ir pačiai partijai tampa rimtu klausimu, ar lyderis yra tikrai tas, kuris padeda partijai, ar tas, kuris pristabdo partijos veiklą“, – Eltai teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.

Jis neatmeta galimybės, kad LSDP turėtų galvoti apie partijos pirmininko keitimą.

„Lyderis vienaip ar kitaip yra labai svarbu bet kuriai partijai. Čia gali būti vienas iš paprastesnių, greitesnių sprendimų, kuriuos LSDP gali pamėginti padaryti. Matysime, kaip partijos suvažiavime nariai žiūrės į tokią galimybę. Lietuvoje lyderiai ir asmenybės yra labai svarbu. Šia prasme mes esame pakankamai primityvūs rinkėjai, kurie labai prisiriša prie konkrečių asmenybių ir viską vertina simpatijų – antipatijų kontekste, o ne žiūri į programų turinį“, – teigė jis.

Profesorius teigia, kad G. Palucko vadovavimas partijai turėjo ir pliusų, bet jie nublanko rinkimų kontekste.

„G. Paluckas atėjo vadovauti partijai su siekiu ją pakeisti. Iš tikrųjų programos prasme, partijos atsinaujinimo, pačios idėjos atžvilgiu buvo padaryta tikrai nemažai darbų. Bet kažkas yra ne taip su tuo, kaip tie darbai yra perteikiami visuomenei, arba su turiniu, kad jis nėra toks patrauklus kaip partija norėtų. Čia laukia rimtas darbas partijos nariams išsiaiškinti, kur yra pagrindinės bėdos ir kodėl jiems nepavyksta susigrąžinti rinkėjų“, – sakė VU TSPMI profesorius, pabrėždamas, kad šiuose rinkimuose LSDP neapgynė savo pozicijų nei mieste, nei regionuose.

„LSDP nepavyksta susikurti ryškesnės paramos bazės didesniuose miestuose. Tuo tarpu Vakarų Europoje ir JAV kairiosios jėgos miestuose turi gana stiprią atramą. Miestuose yra daug darbininkiškų profesijų žmonių ir vidutinės klasės, kurios palankiai žiūri į socialdemokratiškas idėjas“, – svarstė T. Janeliūnas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad LSDP šiuose rinkimuose taip pat nepavyko išryškinti kairiosios partijos pozicijos.

„LSDP nesiseka parodyti, kad būtent jie yra tie tikrieji socialdemokratai. Viena vertus, jie pralaimi liberalams dėl aiškiai deklaruojamų vertybinių linijų kaip žmogaus teisės, lygios galimybės ir t.t. Iš kitos pusės jie pralaimi „valstiečiams“ dėl ekonominių kairiųjų nuostatų – didesnės valstybės paramos, gerovės valstybės pozicijų ir t.t. Tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės LSDP nesugeba užsitikrinti tikrosios kairiosios partijos pozicijos“, – sakė ji.

Profesorius taip primena, kad kairiųjų partijų, ar kairiųjų nuostatas deklaruojančių politinių jėgų Lietuvoje yra labai daug, todėl LSDP nesugebėdama išryškinti tvirtos kairiosios pozicijos, prarado kairiųjų pažiūrų rinkėjų balsus.

G. Paluckui partijos išvesti iš dykumos nepavyksta

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologės Rimos Urbonaitės teigimu, jei žmogus yra matomas bei yra aktyvus partijos viduje, dar nereiškia, kad jis prikaustys ir visuomenės dėmesį. Pasak jos, reitingai rodo, kad ne visi rinkėjai turi nuomonę apie G. Palucką.

„Partijos pirmininkas turėtų būti viena ryškiausių asmenybių ir natūralu, kad reikia turėti ne tik partijos vidaus palaikymą, bet svarbus ir partijos pirmininko autoritetas visoje visuomenėje. Žiūrint į G. Palucko reitingus, mes galime teigti, kad jis vis dar sunkiai atpažįstamas visuomenėje. Žmonių neturinčių nuomonės apie jį yra pakankamai nemažai. O juk G. Paluckas jau kuris laikas yra LSDP pirmininkas ir sukasi viešoje erdvėje. Atrodo, kad yra kažkokios stiklinės lubos, kurių jis nepramuša. G. Paluckas yra pakankamai komunikabilus, turintis humoro jausmą, jis nėra isteriškas... Atrodo, kad viskas lyg ir turėtų veikti, bet G. Palucko atveju tai neveikia. Partijai turėtų kilti klausimas, ar toks pirmininkas yra priimtinas, ar nepriimtinas“, – sakė R. Urbonaitė.

Anot jos, partijos neturėtų tenkinti ir tai, kad G. Paluckas negali laimėti vienmandatėje rinkimų apygardoje.

„Jau kurį laiką yra keliamas klausimas, kiek G. Paluckas yra pats iš savęs stiprus ir kiek jis gali duoti pozityvaus impulso partijai. Jei G. Paluckas negali laimėti vienmandačių, tai nėra partijai gera žinia“, – teigė ji.

„G. Paluckui parodyti savo gebėjimus laiko buvo skirta nemažai. Tai nebuvo pirmieji partijos rinkimai su G. Palucku. Jam nepavyko LSDP išvesti iš dykumos. Tai rodo, kad G. Paluckui padaryti proveržį partijoje nepavyksta“, – konstatavo R. Utbonaitė.

LDSP stipri kadrų problema

MRU lektorė taip pat atkreipia dėmesį, kad LSDP neturi ryškių asmenybių partijoje. Pasak jos, tai negelbsti ir G. Palucko, nes šis neturi stiprios komandos, su kuria būtų galima vesti partiją į priekį.

„Ne vieno lyderio, o apskritai lyderystės stoką matome partijoje. G. Paluckas neturi komandos. Negali būti pirmininkas tiesiog pats vienas sau, nes jei aplink neturėsi artimos labai stiprios komandos, tai natūralu, kad tau gali būti labai sunku. Man atrodo G. Paluckas turi šią problemą, kad jo artima komanda yra silpna. Jis neturi žmonių partijoje su kuriais eitų į žvalgybą. Tai nėra vien G. Palucko problema, tai yra vadinamojo partijos viršaus problema. Partijoje lyderių turėtume matyti daug daugiau. Partija neturi stipriosios gvardijos, kuri vestų į priekį visą partiją“, – teigė R. Urbonaitė.

R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad LSDP būdami opozicijoje turėtų sutvarkyti partijos vidų. Anot jos, partija turi žiūrėti, kas vyksta skyriuose ir galvoti apie žmonių atranką, kurie būtų matomi.

„Akivaizdu, kad šiandien partijos pasirinkti žmonės tiesiog netinka, o jų labai greitai taip pat neatrasi. LSDP reabilitacija nepasidarys per metus. Panašu, kad tai yra ilgas darbas, nes šiame name plyšių ir skylių yra daugiau nei galvojo patys namo gyventojai. Tai čia reikia kapitalinio remonto“, – teigė ji.

Pasak MRU politologės, atitinkama žmonių atranka galėtų sugrąžinti LSDP prarastus rinkėjus.

„Partija, pirmiausia, yra žmonės ir jeigu tu neinvestuoji į partijos žmones, tai natūralu, kad turėsi tokį rezultatą, kuris vargu bau gali ką nors tenkinti. Neinvestavimas į žmones, nesisteminė jų atranka gali kišti koją. Jeigu būtų nesvarbu žmonės, tai turbūt konservatoriai prieš rinkimus neslėptų G. Landsbergio ir neimtų I. Šimonytės kaip frontą laikančios asmenybės. Žmonėms svarbu. Galų gale pažiūrėkime, kas būtų su Darbo partija, jei nebūtų Viktoro Uspaskicho. Tikėtis, kad LSDP galėtų išlaviruoti be ryškių asmenybių, tikėtis sunku“, – teigė ji.