Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuvos bandymai sustabdyti Astravo atominės elektrinės statybas žlugo dėl pernelyg naivaus požiūrio ir per mažai dėmesio, skirto šiam objektui dar pačioje jo statybų pradžioje.

„Pakankamai ilgą laiką buvo naiviai tikimasi, kad Astravo atominė elektrinė nėra statoma, kad ten yra statybos aikštelė, papildomi pagalbiniai pastatai, bet tai nėra nieko rimto. Kalbu būtent apie 2009–2010 metus, kai vyravo toks požiūris. Ir nuo pat pradžių turint tokį požiūrį natūralu, kad nebuvo imtasi pakankamai aktyvių veiksmų. O pačioje pradžioje veiksmai, be abejo, yra patys efektyviausi stabdant tokį projektą. Taigi pradžia buvo praleista“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė ministras.

Ž. Vaičiūnas taip pat pabrėžė, kad užkirsti kelią Astravo AE projektui trukdė ir vis dar trukdo didelis Lietuvos politikų susipriešinimas sprendžiant šį klausimą.

„Iki šiol matome pakankamai didelį Lietuvos politikų susipriešinimą. Vienas iš aktualiausių pavyzdžių – elektros nepirkimo klausimas. Mes jau turime netgi Latvijos pritarimą nepirkti elektros iš Baltarusijos, kai bus paleista Astravo AE, o opozicija vis dar bando mus, Baltijos šalis, skaldyti, kad tai nėra tas susitarimas, kurį turėtume pasirašyti ar jam pritarti. Tokie veiksmai, be abejo, tikrai stebina, ir jie neprisideda prie mūsų pastangų vieningumo“, – sakė jis.

Ž. Vaičiūnas apie gautą notą: Rusija galbūt gali imtis teisinių žingsnių

Lietuvai gavus Rusijos notą dėl naujai parengtos prekybos elektros energija su Rusija metodikos, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas mano, kad ji simbolizuoja teisingus Baltijos šalių žingsnius blokuojant Astravo atominę elektrinę (AE).

„Ši nota reiškia, kad mūsų veiksmai regione, Baltijos šalims ieškant bendrų sprendimų dėl Astravo AE blokados, yra teisingi. (...) Iki šiol elektros prekyba su Rusija ir Baltarusija vyksta per Baltarusijos sieną. Nuo Astravo AE paleidimo yra uždaroma ši siena prekybai elektra ir dėl to Latvija ir Estija prieš metus buvo pasiūliusi dvišalę metodiką, kad ta elektra galėtų būti prekiaujama per Latvijos-Rusijos sieną. Be abejo, tas variantas, kuris buvo pateiktas, reiškė, kad srautai bus nekontroliuojami ir jokių galimybių suvaržyti elektros prekybą nebebus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė Ž. Vaičiūnas.

Anot ministro, pasiektas susitarimas su Baltijos šalimis leis kontroliuoti rusiškos elektros prekybą.

„Po metų laiko turime labai konkretų sutarimą. Trijų šalių perdavimo sistemos operatoriai yra sutarę dėl to, kad ne tik bus eliminuojama baltarusiška elektra po Astravo AE paleidimo, jos nebebus trijų Baltijos šalių rinkoje, bet taip pat yra sumažinamos galimybės rusiškos elektros importui į Baltijos šalis. Tai yra labai svarbus strateginis pasiekimas, nes tai reiškia, kad žengiame labai konkretų pirmą žingsnį sinchronizacijos projekto įgyvendinimo link, nes 2025 metais, kai jis bus įgyvendintas, nebeliks nei fizinio, nei komercinio srautų su Rusija“, – kalbėjo jis.

„Šiuo žingsniu yra maždaug trečdaliu sumažinama prekyba su Rusija. Natūralu, kad Rusijai tas klausimas yra pakankamai skausmingas“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.

Ministro teigimu, Rusija imtis galėtų nebent teisinių priemonių.

„Baltijos šalys neplanuoja jokių pokyčių, bet Rusija irgi indikuoja poziciją, kad ši metodika neatitinka jos interesų. Nota patvirtina mūsų žingsnių ir pasirinkimų teisingumą. Rusija galbūt gali imtis teisinių žingsnių, bet, kad imtųsi neplanuotų žingsnių Baltijos šalių atžvilgiu, nemanau“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Tuo metu antradienį Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) išsiuntė protesto notą Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai dėl skuboto Astravo atominės elektrinės paleidimo, keliančio grėsmę Lietuvos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos piliečių saugumui.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pirmadienį gavo Baltarusijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Belenergo“ raštą, kuriame nurodoma, kad Astravo AE elektros gamybos pradžia numatoma laikotarpyje nuo lapkričio 1 iki 10 dienos.