Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad racionalus sprendimas būtų Lietuvoje įteisinti proporcinę rinkimų sistemą ir Seimo narius rinkti tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

„Ši diskusija kiekvienais rinkiminiais metais būna. Ir visgi, kalbant apie racionalumą ir po to Seimo veiklos efektyvumą, tai balsavimas tik daugiamandatėje būtų tikrai racionalus sprendimas“, – „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.

„Tačiau vėlgi, jeigu jūs pažiūrėtumėte apklausas, nuomones, tai Lietuvos žmonės norėtų, kad visą Seimą rinktume vienmandatėse apygardose“, – pridūrė premjeras.

Premjeras lažybų dėl to, kas formuos daugumą neina: po rinkimų gali tekti daugiau kalbėtis

Premjeras Saulius Skvernelis neina lažybų, kam – „valstiečiams“ ar konservatoriams – gali tekti formuoti valdančiąją daugumą po antrojo Seimo rinkimų turo. Visgi, „valstiečių“ sąrašą rinkimuose vedęs S. Skvernelis, akcentuoja manąs, jei rezultatas bus apylygis, tiek vienai, tiek kitai pusei tą padaryti nebus lengva.

„Lažybos yra sudėtingas dalykas. Aš manau, kad jei bus rezultatas apylygis – bent jau nebus bangos, kaip buvo 2016 m. – tai bus nelengva tiek vienai, tiek kitai pusei. Bet šiuo atveju žavu yra tai, kad reikia daugiau kalbėtis, daugiau derintis, kompromisas turi būti“, – „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.

Premjeras neslėpė ir optimizmo. Jo teigimu, po antrojo rinkimų turo „valstiečių“ gretos naujajame Seime gerokai pagausės.

„Manau, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija bus gerokai gausesnė negu po pirmojo turo, ji bus stipri. Pažiūrėjus pagal tuos žmonės, kurie jau yra išrinkti į Seimą – tikrai absoliuti dauguma yra politikų, kurie yra veiklūs, iniciatyvūs, turintys gebėjių ir patirtiesvalstybės tarnyboje. Manau, kad tikrai bus stipri frakcija. Lieka tik klausimas, ar kaip valdančioji, ar kaip opozicinė“, – sakė premjeras.

Po sekmadienį vykusio pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų (24) laimėjo konservatoriai. „Valstiečiams“, suskaičiavus rinkėjų balsus, teko 16 mandatų.

S. Skvernelis apie numatytą biudžeto deficitą: situacija yra tvari

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad biudžeto deficitas Vyriausybės trečiadienį patvirtintame 2021 metų biudžeto projekte yra tvarus.

„Matome, kokios yra makroekonominės prognozės kitiems metams. Numatyta deficito mažinimo strategija per artimiausius trejus metus. Situacija, manau, reali, vertinant, kad mūsų prognozuojamas bendrasis vidaus produktas turėtų augti virš 3 proc. kitais metais. Situacija tvari, skolos aptarnavimo kaštai iš esmės yra juokingai maži“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui. 2021 metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,384 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų.

Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.

Vaiko pinigai didės 10 eurų, nuo 60 iki 70 eurų, neįgaliems bei nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 110 eurų.

Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Vyriausybė taip pat pritarė, kad MMA nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti.