Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, jeigu koronaviruso atvejų statistika Lietuvoje toliau augs, yra tikimybė, kad šalis vėl bus „uždaryta“ – bus įvestas griežtas karantinas. Vis dėlto S. Skvernelis pabrėžė, kad tai atneštų itin daug nuostolių.

„Jei matysime, kad situacija lygiai tokiomis proporcijomis kinta, nesistabilizuoja ir jau išeina iš židinių ribų, vadinasi, bus sprendimai kitokie“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Skvernelis.

„Virusas niekur nedingo, mums reikia prisitaikyti, bet daryti viską, kad ekonomika išliktų, nes jeigu tektų šalį uždaryti, tai gali būti labai trapus žingsnis iki žlugimo“, – teigė premjeras.

Jo teigimu, aplinkybių, kad vėl reikėtų itin griežto karantino režimo šalyje, yra.

„Aš sakau labai sąžiningai – yra toks šansas. (...) Jeigu tas eksponentinis augimas, kuris dvigubinasi kas dvi savaites, pradės greitėti ir mes pasieksime 600-800 atvejų, atgal sugrįžti visiškai viską uždarius – įvedus pilną karantiną – užtruktų daugiau nei 8 savaites. Ir kokios pasekmės būtų mūsų psichologinei sveikatai, mūsų sveikatai, ekonomikai“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Pasak premjero, žmonių elgesys lems, kaip situacija vystysis toliau. Kartu jis pabrėžė, kad gyventojai turėtų saugotis ir „daryti viską, kad galėtume valdyti situaciją“.

S. Skvernelis tvirtina, kad mažumos Vyriausybės neprireiks: manau, kad bus suformuota dauguma

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad po Seimo rinkimų neatsiras pagrindo formuotis mažumos Vyriausybei. Pasak jo, apie tokią galimybę užsiminę opozicinių konservatorių lyderiai tiesiog parodo, kad bet kokia kaina nori pakliūti į valdžią.

„Aš manau, kad bet kokiu atveju susiformuos dauguma. Praeis rinkimai, emocijos nurims, tikrai bus dauguma, nes kalbėti apie mažumos Vyriausybę... Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visų likusių Seimo narių frakcijų atstovai nesugebėjo susitarti dėl Vyriausybės. Tai yra sunkiai tikėtina. Aš manau, kad tai daugiau hipotetinis pasakymas ir kartu pasakymas, kad mes bet kokia kaina – nors ir mažumos Vyriausybės sąlygomis – norime ir imsime valdžią“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė premjeras.

S. Skvernelio įsitikinimu, jis iš patirties gali pasakyti, kad darbas Vyriausybėje mažumos sąlygomis yra sudėtingas.

„Mūsų Vyriausybė praktiškai dirba mažumos Vyriausybės sąlygomis. De jure buvo įvairiai, bet de facto – taip. Tai labai sudėtingas dalykas“, – teigė S. Skvernelis.  

Apie galimybę po rinkimų sudaryti mažumos Vyriausybę šią savaitę užsiminė konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Paklausta, ar galėtų koalicijoje dirbti su socialdemokratais, ji pabrėžė, kad su šia partija galėtų dėl daug dalykų sutarti, bet nebūtinai tai turi būti koalicija.

„Lietuvoje galėtų būti išbandytas sėkmingesnis mažumos Vyriausybės variantas. Viskas yra aritmetikos rankose. Kai ją matysime, tada ir galėsime pasikalbėti“, – žurnalistams teigė politikė.

S. Skvernelis sako, kad 13 pensija būtų nukreipta į vartojimą, Prezidentūra mano, kad problemą reikia spręsti nuosekliai

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad siūloma 13 pensija būtų nukreipta į vartojimą, kurį vis dar reikia skatinti. Tuo metu Prezidentūra teigia, kad pensijų didinimas turėtų būti nuoseklus ir vykti kiekvieną mėnesį.

„Tai bus vartojimo pinigai, o vartojimą skatinti mums šiuo metu dar visgi reikia, nes matome, kad taip, kaip šalis atsigavo, (...) taiklios buvo priemonės, skatinančios ir vartojimą. Viskas liko mūsų ekonomikai, skatino mūsų verslus, ir smulkųjį, ir vidutinį verslą“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Pasak S. Skvernelio, jei ekonominė situacija 13 pensijos mokėti neleis, tai nebus daroma.

„(...) Jei bus galimybės, darome, jei nebus finansinių galimybių, pasakysime Vyriausybėje, kad ekonominė situacija tokia, kad idėja puiki, bet galbūt ji ne nuo 2021 metų turėtų būti, o galbūt ne 200, o 100 eurų ar 300 eurų“, – sakė premjeras.

Tuo metu Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad tvaresnis sprendimas būtų užtikrinti nuoseklų pensijų didinimą kiekvieną mėnesį.

„Pensininkų skurdas yra svarbi problema, ją reikia spręsti, bet ją reikia spręsti nuosekliai. Pensijų didinimas, indeksavimas didžiausią naudą pensininkams duotų, jei būtų tvarus ir vyktų kiekvieną mėnesį, o ne vienkartinėmis išmokomis“, – LRT radijui sakė S. Krėpšta.

Jis taip pat pridūrė, jog prezidentas Gitanas Nausėda pasisako, kad vadinamoji pakeitimo norma – santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo – pasiektų 50–60 proc.

Pataisą teikiančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis sakė, kad 13 pensija siektų 200 eurų, ji būtų išmokama kiekvienų metų gruodį.

Pasak siūlymo rengėjų, toks papildomo priedo modelis yra Graikijoje, Ispanijoje, Lenkijoje.