Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad valstybė yra pajėgi išmokėti 13-ąją pensiją dėl „Sodroje“ sukaupto rezervo.

„2016 metais „Sodra“ turėjo 4 mlrd. eurų skolos. (...) Dabar turime situaciją, kai „Sodroje“ yra 561 mln. eurų rezervo, (...), kada pensijos yra indeksuojamos, ir jos nuolat kyla. Mes priimame sprendimą, kuris yra ir Lenkijoje, ir kai kuriose kitose ES šalyse, kur yra įteisinta tryliktoji pensija, kai „Sodroje“ situacija yra tokia gera, kokia yra Lietuvoje. Mes galime sau leisti tada vykdyti šitokį tryliktosios pensijos išmokėjimą“, – „ Žinių radijui“ teigė valdančiųjų lyderis.

R. Karbauskis skeptiškai įvertino ekonomistų, teigiančių, kad 13-oji pensija valstybei bus per sunki našta, pasisakymus ir pabrėžė, kad „Sodra“ šiuo metu surenka daugiau pajamų, nei išleidžia, o Lietuvos ekonominę situaciją galima pavadinti unikalia.

„Jei situacija būtų bloga, tai niekas ir nešnekėtų apie tryliktąją pensiją. (...) Aš dar sykį pakartosiu, paklausiu, kurie ekspertai arba ekonomistai sako, kad tryliktoji pensija bus per sunki našta valstybei – tie, kurie konsultavo, tikriausiai, Andrių Kubilių. Nes faktas yra tas, kad niekada rezervų „Sodroje“ nėra buvę, išskyrus šiuos ketverius metus. (...) netgi po krizės mūsų ekonominė situacija tikrai yra unikali ES“, – teigė R. Karbauskis.

Pataisą teikiančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis sakė, kad 13-oji pensija siektų 200 eurų, ji būtų išmokama kiekvienų metų gruodį.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė iniciatyvai pritariantis, jei bus atrasta šaltinių skirti tokią išmoką.

Pasak siūlymo rengėjų, toks papildomo priedo modelis yra Graikijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. 

R. Karbauskis: grįžti prie balsavimo dėl valstybinių vaistinių galime dar šią kadenciją

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad grįžti prie balsavimo dėl valstybinių vaistinių įmanoma dar šią Seimo kadenciją.

„Mes bet kuriame kitame posėdyje šio Seimo arba kitą kadenciją galime grįžti prie balsavimo. Jeigu susirinks 71 balsas, mes tą įstatymą priimame. Kitaip sakant, viskas jau padaryta, išskyrus patį balsavimą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Karbauskis.

„(...) Mes vieną sykį dar pabandysime balsuoti šią kadenciją, bet, jeigu to nepavyks, tikimės, kad galėsime tą daryti kitą kadenciją, nes įstatymai po Seimo rinkimų niekur nedingsta. Jie yra toliau toje pačioje fazėje, kokioje buvo prieš tai“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

Jis pakartojo, kad, priėmus pataisas, padidėtų konkurencija ir tai leistų sumažinti vaistų kainas.

Seimas praėjusią savaitę negalėjo nuspręsti dėl pataisų, numatančių valstybines vaistines, nes pritrūko parlamentarų balsų. Balsavimui užsiregistravo 61 Seimo narys, visi balsavo „už“. Norint priimti įstatymo pakeitimus, dėl jų turi balsuoti bent 71 parlamentaras.

Pagal įstatymo projektą, valstybinė vaistinė būtų vadinama ligoninės vaistine ir galėtų vaistinius preparatus išduoti ir gyventojams, o ne tik gydomiems toje įstaigoje, kaip yra dabar. Taip pat tokios vaistinės galėtų prekiauti internetu.

R. Karbauskis apie sprendimus dėl Lukiškių aikštės: Kultūros ministerija padarė tai, ką ir turėjo padaryti

Nors prieš savaitę kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko vadovaujamai darbo grupei pavyko rasti kompromisą su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Lukiškių aikštės valdymo, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis toliau laikosi savo. Pasak jo, Seimas, nepaisant prisiimtų sostinės valdžios įsipareigojimų dėl Lukiškių aikštės tvarkymo, aikštę sieks perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC).

„Seimas svarsto šiandien įstatymo projektą, kad Lukiškių aikštės valdymas būtų perduotas Genocido ir rezistencijos centrui. Jeigu Seimas priims šį sprendimą, tai atitinkamai aikštės valdymas bus perduotas Genocido ir rezistencijos centrui – pagal įstatymą (...). Kultūros ministerija padarė tai, ką jie ir turėjo padaryti, tai neprieštarauja tam, ką daro Seimas“, – „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, jei Seimui pavyktų įgyvendinti šį sumanymą, tai nebūtų beprecedentis atvejis,

„Gedimino pilis yra valdoma ne Vilniaus miesto savivaldybės, o ji yra valdoma Lietuvos nacionalinio muziejaus, ir tokių precedentų mes turime. Tokiu atveju nebekiltų dalykų, kokie vyko šią vasarą“, – kalbėjo R. Karbauskis, galvoje turėdamas dirbtinį pliažą, kurį Lukiškių aikštėje įrengė Vilniaus miesto valdžia.

„Istorinė atmintis yra toks dalykas, kurį mes turime gerbti, o Vilniaus meras, matyt, to nesupranta“, – sakė „valstietis“.

Pastarąją savaitę Vyriausybėje vykusiame darbo grupės pasitarime dėl Lukiškių aikštės panaudos sutarties kultūros ministras M. Kvietkauskas pareiškė, kad sostinėje esanti aikštė bent jau kol kas lieka Vilniaus miesto savivaldybei. Darbo grupei vadovavusio ministro teigimu, sostinė įsipareigojo per 4 mėnesius pateikti priemonių planą, kaip įgyvendins Seimo vasarą priimtą vadinamąjį Lukiškių aikštės įstatymą. Tą pačią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė Lukiškių aikštės panaudos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT).

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lukiškių aikštės įstatymui, įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis sostinėje esančios aikštės akcentas.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis yra ir anksčiau sakęs, kad dar šis kadenciją baigiantis Seimas priims Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisas, kurios užtikrins Lukiškių aikštės perdavimą LGGRTC. Rugsėjo 24 d. parlamentarai po pateikimo „palaimino“ Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisas, kurios numato Lukiškių aikštės perdavimą LGGRTC.