„Valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui viešai reiškiant užuominas, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atliekamas tyrimas dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų gal būti „užsakytas“ opozicinių jėgų, konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigia, kad tokie pareikšimai griauna pasitikėjimą Vyriausybės atsakomybėje esančiomis institucijomis.

„Aš dabar ironizuosiu. Aš taip suprantu, kad visos bylos, kurios yra susijusios su dabartine valdžia, yra politinės, o visos bylos, kurios yra inicijuotos prieš kažką kitą – yra jau teisės klausimas“, – „Žinių radijui“ pabrėžė I. Šimonytė, komentuodama valdančiųjų lyderio pareiškimus, kuriuose politikas net užsiminė matąs prasmę kitoms teisėsaugos institucijoms išsiaiškinti, kokiu pagrindu pradėtas FNTT tyrimas.

„Noriu priminti, kad FNTT yra institucija, kuri yra pavaldi Vyriausybei. Aš norėčiau pamatyti būdus, kuriais opozicija galėtų daryti kokią nors įtaką šiai institucijai. Priešingai – aš manau, kad yra labai blogai, kai politikai įsivelia į tokius vertinimus, todėl, kad opozicijai gali kilti klausimas, ar tyrimas bus tikrai atliktas nešališkai, skaidriai ir objektyviai. Turinti mintyje, kad juos atlieka institucijos, kurios taip pat yra pavaldžios Lietuvos Respublikos Vyriausybei“, – teigė opozicijoje esanti Seimo narė.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis antradienį žurnalistams kartojo, kad, jo nuomone, FNTT tyrimas dėl greitųjų testų yra politinis užsakymas.

„Ši byla yra politinė. Visiškai aiškiai“, – žurnalistams Seime teigė R. Karbauskis, pridurdamas, kad kitos institucijos galėtų tirti, kas užsakė FNTT šiuo metu atliekamą tyrimą. 

„Manau, kad kitos teisėsaugos institucijos galėtų tirti klausimą, kas užsakė tokį tyrimą“, – sakė valdančiųjų „valstiečių“ lyderis. 

FNTT atlieka tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. FNTT duomenimis, pirkimo sutartis sudaryta galimai klastojant dokumentus.

FNTT tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo buvo apklaustas Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas. Jis gavo specialiojo liudytojo statusą. Pastarosios savaitės trečiadienį žiniasklaida taip pat pranešė, kad kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ir premjero patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys. Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo gali tapti įtariamuoju.

I. Šimonytė: Baltarusijoje susiklosčiusi situacija duoda Lietuvai papildomų argumentų dėl Astravo AE

Buvusi finansų ministrė, Seimo konservatorių frakcijos narė Ingrida Šimonytė sako, kad Baltarusijoje po prezidento rinkimų, kurie laikomi neskaidriais, susiklosčiusi situacija duoda Lietuvai papildomų argumentų dėl Astravo atominės elektrinės (AE).

„Aš manau, kad šita situacija Baltarusijoje, kuri susiformavo po rinkimų, vis dėlto duoda ir mums papildomų argumentų Europos Sąjungos (ES) mastu, ko galbūt prieš tai kitos ES valstybės nelabai norėjo girdėti ir manė, kad čia kažkoks mūsų (išskirtinis – ELTA) interesas. Dabar tie interesai ir pats vaizdas šitoms diskusijoms dėliojasi visiškai kitaip”, – „Žinių radijui” penktadienį sakė I. Šimonytė.

„Galbūt tokius klausimus, kaip visiškas elektros importo uždraudimas bet kur į ES, atrodytų daug suprantamesnis, kai mes jį dėstome dabar, nei kai dėstėme jį prieš metus”, – sakė ministrė.

I. Šimonytė: R. Karbauskis bando naudoti Lukiškių aikštės temą rinkimų kampanijai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė mano, kad dėl tolesnio Lukiškių aikštės valdymo nereikėtų priimti skubotų sprendimų. Politikė taip pat įsitikinusi kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis bando taikyti Lukiškių aikštės temą rinkimų kampanijai.

„Aš manau, kad čia vėlgi yra tam tikros temos naudojimas rinkimų kampanijai ir būtų labai gerai, jeigu kažkokių skubotų sprendimų tokio pobūdžio nebūtų priimama“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.

„Ponui R. Karbauskiui, matyt, patiko ta diskusija dėl pliažo, kuri buvo vasarą. (...) Kadangi tema sukėlė tokį didelį ažiotažą visuomenėje, tai tiesiog yra bandoma šiuo ažiotažu naudotis“, – taip pat akcentavo politikė.

Penktadienį Vyriausybėje vyksiančiame darbo grupės posėdyje žadama priimti sprendimą dėl Lukiškių aikštės valdymo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad Lukiškių aikštės priežiūrą ketinama perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), bei pridūrė, kad pliažų Lukiškių aikštėje nebebus.

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo kontraversiškai vertinamas Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus.

Šis įstatymas, baigiantis Seimo sesijai skubos tvarka buvo priimtas po to, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva Lukiškių aikštėje buvo atidarytas diskusijas sukėlęs dirbtinis smėlio paplūdimys. Supiltu pliažu piktinosi ne tik valdantieji, bet ir konservatoriai bei kai kurie istorikai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms.

Priimtu įstatymu nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė. Pagal priimtą įstatymą, aikštė turi būti formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais ir tvarkoma taip, kad būtų užtikrinta rimtis bei derama pagarba kovotojams žuvusiems už nepriklausomybę bei sukilėliams, gyvybę paaukojusiems 1863–1864 m.

Taip pat įstatymu įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.