„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Lietuva greičiausiai bus vienintelė ES valstybė, kuri šiuos metus pabaigs su teigiamu ekonomikos augimu.

„Čia kaip pažiūrėsi į situaciją. Jei vertintume mūsų ekonominį vystymąsi, būsime tikriausiai vienintelė ES valstybė, kuri metus pabaigs su teigiamu augimu. Mūsų ekonomika augs, o visų kitų Europos valstybių – kris. Sprendimai pasiskolinti ir padėti žmonėms palaikyti vartojimą ir padėti verslui buvo teisingi. Mes labai greitai pradėsime kaupti lėšas, rezervus, nes ekonomika tai leis daryti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė R. Karbauskis.

Šnekama, kad dėl koronaviruso situacijos į biudžetą nesurinksime 1,2 mlrd. eurų, bet tuo pačiu atidėti mokėjimai yra netoli 700 mln. eurų įmonėms mokesčių prasme. Situacija tikrai nėra bloga, ji optimistinė“, – tęsė jis.

Anot R. Karbauskio, Lietuva pagal ekonomikos išsivystymo lygį pasieks kai kurias Pietų Europos šalis.

„Reikėjo pasiskolinti, kokiu būdu gali padėti žmonėms ir verslui, jei nesiskolini? Skolinamės labai mažomis palūkanomis, todėl tie žingsniai leis labai greitai pasiskolintas lėšas susigrąžinti, veržtis į priekį ir pasivyti kai kurias Pietų Europos šalis pagal ekonominio išsivystymo lygį“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

„Skola bus grąžinama iš augančios ekonomikos“, – pridūrė jis.

Antrą metų ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su pirmu ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -5,1 proc.

Tarpinstitucinės grupės vertinimas rodo, kad Lietuvos valdžios sektoriaus skola 2025 metais gali siekti nuo 55,7 iki 68,4 proc. BVP.

R. Karbauskis: reikia tikėtis, kad regionai naujoje finansinėje perspektyvoje išnaudos finansavimą stiprinant ekonominį išsivystymą

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako besitikįs, kad regionai naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje išnaudos finansavimo intensyvumą stiprinant ekonominį išsivystymo lygį.

Jis pabržė teigiamai vertinąs tai, kad skirstant paramą į Lietuvą žvelgiama kaip į du skirtingo išsivystymo regionus – Sostinės Vilniaus ir Vidurio ir Vakarų.

„Labai gerai, kad mes turime du regionus paramai, nes Vilniaus regione ir mieste, kurie viršija ES išsivystymo vidurkį, parama bus mažesnė, o visa kita Lietuva gaus didesnį paramos intensyvumą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Karbauskis.

„To reikėjo, nes jeigu nebūtume paskirstę Lietuvos į du regionus, mes būtume gavę daug mažesnį finansavimo intensyvumą visoje Lietuvoje. Šitoje situacijoje belieka tikėtis, kad regionai, verslas ir savivaldybės išnaudos finansavimo intensyvumą toliau gerinant infrastruktūrą, stiprinant ekonominį išsivystymo lygį, kad visoje Lietuvoje gyventume taip, kaip šiandien gyvena Vilnius“, – pridūrė „valstiečių“ lyderis.

Jis nekomentavo Europos Vadovų Taryboje išsiderėtų didesnių tiesioginių išmokų šalies žemdirbiams.

„Aš pats esu ūkininkas ir politikas šiuo metu, dėl to nekomentuosiu“, – sakė R. Karbauskis.

Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams, Lietuva išsiderėjo 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.

Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.

ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. eurų finansavimą. „Rail Baltica“ vystymui suteikta papildoma 1,4 mlrd. eurų suma. Išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. eurų finansavimas.

ES šalių narių vadovai tai pat sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.

Šalies vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto, arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.