Prezidentas Gitanas Nausėda, būdamas Europos Vadovų Taryboje, nuosekliai sekė, kas vyksta Baltarusijoje, teigia šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Anot jos, Baltarusijos veiksmai prieš protestuotojus G. Nausėdai tikrai kelia nerimą.

„Prezidentas ir būdamas užsienyje labai atidžiai seka, kas vyksta Lietuvoje ir aplink Lietuvą. Pastarieji įvykiai Baltarusijoje kelia tam tikrą susirūpinimą, žinome, kad ten vyksta demonstracijos ir žmonės reikalauja teisingų bei skaidrių rinkimų. Demonstracijos gana gausios ir kai kuriais atvejais demonstrantai yra suimami, uždaromi į areštinę ir šitos tendencijos kelia nerimą prezidentui. Labai atidžiai žiūrime, kaip toliau įvykiai vystysis. Baltarusijos prezidento rinkimai numatyti rugpjūčio pradžioje. Dar yra beveik dvi savaitės iki jų, o atmosfera jau aiškiai kaista. Tai žiūrėsime, kaip bus toliau, tačiau prezidentas yra ne kartą pasakęs, kad žmogaus teisių laikymasis yra viena iš tų raudonų linijų, tai pat ir Lietuvos santykiuose su Baltarusija“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė A. Skaisgirytė.

Baltarusijoje per protestus didžiuosiuose miestuose buvo sulaikyta daugiau kaip 250 protestuotojų. Protestai šalyje kilo po to, kai Centrinė rinkimų komisija neleido pagrindiniams prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžovams dalyvauti rugpjūtį vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose – kalinamam buvusiam bankininkui Viktorui Babarikai ir buvusiam Baltarusijos ambasadoriui JAV Valerijui Cepkalai.

Protestai vyko sostinėje Minske, Gomelyje, Breste, Pružanuose, Salihorske, Babruiske, Stolpcuose ir Gardine. Žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ teigimu, daugiausiai žmonių sulaikyta Minske, daugiau kaip 200.

Europos Sąjunga (ES) griežtai sukritikavo Baltarusijos rinkimų komisijos sprendimą neregistruoti V. Babarikos kandidatu rinkimuose. Pasak ES, „Baltarusijos institucijos neužtikrino prasmingos ir konkurencingos politinės kovos.“

Valdžioje nuo 1994 metų esantis A. Lukašenka iš esmės dabar garantuotas, kad laimės rinkimus. A. Lukašenka prezidentauja jau 26 metus ir dabar siekia šeštosios kadencijos prezidento poste. Rinkimuose prezidentas varžysis su keturiais kandidatais.

Baltarusijos prezidento rinkimai įvyks rugpjūčio 9 d.

A. Skaisgirytė: G. Nausėdai pavyko atkreipti Europos vadovų dėmesį dėl Rusijos revizionistinių veiksmų

Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Vadovų Taryboje atkreipė Europos lyderių dėmesį į Rusijos revizionistinius veiksmus dėl istorijos ir atminties politikos, teritorinio šalių integralumo ir tarptautinės teisės pamatų griovimo, patikino šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Kol kas, pasak jos, iš Rusijos jokio atsako bei komentarų G. Nausėda nesulaukė.

„Tikrai taip sulaukė Europos vadovų reakcijos. Prezidento tikslas buvo atkreipti Europos vadovų dėmesį į tai, kaip pastaraisiais metais, o šiuo metu ypač, Rusija intensyviai bando revizuoti istorinius įvykius, ypač susijusius su Antruoju pasauliniu karu ir po to sekusia Baltijos šalių okupacija ir aneksija. Prezidentą taip pat palaikė kitų šalių vadovai bei Lenkijos premjeras. Šis pasisakymas buvo plačiai nušviestas Briuselio spaudoje. Džiaugiamės, kad prezidentas iškėlė šį klausimą, kadangi kitaip atrodytų, kad Rusijos šis revizionistinis naratyvas galbūt mums yra teisingas, jeigu niekas nepasako, kad jis yra neteisingas. Šiuo atveju tai buvo pasakyta“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

Patarėja taip pat teigė, kad kol kas jokio atsako iš Rusijos prezidentas nesulaukė.

Europos Vadovų Tarybos darbo sesijos pradžioje Lietuvos vadovui buvo suteiktas įžanginis žodis. Per jį prezidentas atkreipė Europos lyderių dėmesį į pastaruoju metu suaktyvėjusią istorinio revizionizmo tendenciją. Pasak šalies vadovo, Rusijos pastangos klastoti istoriją yra vertos visų ES šalių ir institucijų dėmesio bei vieningo atsako.

„Istorinio revizionizmo pastangomis Rusija siekia suskaldyti pasaulį į įtakos sferas ir perrašyti istoriją, paversti ją ginklu prieš Baltijos šalių tautas. Vertiname šiuos veiksmus kaip tiesiogiai nukreiptus prieš Lietuvos ir kitų ES šalių suverenitetą ir nepriklausomybę“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Rusijos priimti Konstitucijos papildymai, ginantys vadinamąją „istorinę tiesą“, pastangos reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, prezidento Vladimiro Putino vieši pasisakymai kvestionuoja Baltijos šalių teritorinį vientisumą ir okupacijos faktą.

Prezidentas ES lyderiams priminė, kad Rusijos pastangos dalinti pasaulį į įtakos sferas niekaip nesuderinamos su demokratinėmis Vakarų Europos vertybėmis – tai negali būti toleruojama ir tam būtinas greitas bei efektyvus atsakas.

Šalies vadovas informacines Rusijos atakas įvardijo kaip grėsmę Lietuvos valstybingumui ir priminė Europos Parlamento rezoliuciją, priimtą Antrojo pasaulinio karo 80-ųjų metinių proga. Joje kreipiamasi į Europos Komisiją, įpareigojant imtis lyderystės ir vieningų veiksmų, atsakant Rusijai dėl istorinių faktų klastojimo.

Prezidento teigimu, istorinis revizionizmas grėsme valstybingumui nenusileidžia kitoms hibridinėms grėsmėms, tokioms kaip šalia Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė, kelianti pavojų ES piliečių saugumui.