Koronaviruso sukelta krizė atnešė pokyčių ir į visuomenės pasitikėjimo reitingą. Labiausiai krizės laikotarpiu išaugo pasitikėjimas viešoje erdvėje ypač ryškiai matomu premjeru Sauliumi Skverneliu ir sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Sociologų nuomone, konservatorių lyderių išnykimas iš viešosios erdvės pliusų rinkimų kontekste jiems tikrai neprideda. Visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad didžiausią pasitikėjimą turinčiu politiku ir toliau išlieka pirmuosius prezidentavimo metus minintis prezidentas Gitanas Nausėda – birželio mėnesį respondentų paprašius pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, G. Nausėdą įvardino kas ketvirtas apklaustasis (26,7 proc. apklaustųjų). Visgi šalies vadovo pasitikėjimo rodiklis nuo vasario mėnesio sumažėjo 2,3 proc.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 15-25 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad labiausiai per pastaruosius keturis mėnesius išaugo S. Skvernelio reitingas. Premjeras šiuo metu užima antrą vietą tarp didžiausią pasitikėjimą turinčių Lietuvos visuomenės veikėjų – jį birželio mėnesį palankiai įvertino 12,1 proc. apklaustųjų. Nuo vasario mėnesio pasitikėjimas S. Skverneliu išaugo 4,3 proc., Vyriausybės vadovas į trečią vietą išstūmė kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Trečioje vietoje atsidūrusios D. Grybauskaitės pasitikėjimo reitingas per koronaviruso krizę taip pat šiek tiek padidėjo, birželio mėnesį kadenciją baigusia prezidente pasitikėjo 9 proc. respondentų, vasario mėnesį – 8,4 proc.

Už prezidentės nugaros liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašą vedanti Ingrida Šimonytė. Politike pasitikėjimą išreiškė 6,8 proc. apklaustųjų (prieš keturis mėnesius darytoje apklausoje – 6,9 proc. respondentų). Konservatorių sąrašo lydere visuomenė pasitiki labiau nei TS-LKD pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu: birželio mėnesio apklausoje juo pasitikėjo 3,3 proc. apklaustųjų. Nors politikas užima dešimtą vietą tarp labiausiai pasitikėjimą keliančių politikų, jo pasitikėjimo rodiklis nuo vasario mėnesio sumažėjo 2,2 proc. (vasario mėnesį siekė 5,5 proc.).

Penktą vietą tarp labiausiai visuomenėje pasitikėjimą keliančių politikų užėmė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Visgi jo pasitikėjimo reitingas šiek tiek smuktelėjo – vasario mėnesį pasitikėjimą buvusiu šalies vadovu išreiškė 7,2 proc. respondentų, o birželio mėnesį – 6,5 proc. apklaustųjų.

Birželio mėnesį gerokai didesnė apklaustųjų dalis išsakė pasitikėjimą ir šeštoje vietoje tarp palankiausiai vertinamų politikų atsidūrusiam sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai. Pasitikėjimas šiuo politiku išaugo 3,9 proc. ir pasiekė 4,1 proc. (vasario mėnesį – 0,6 proc.).

Toliau reitinge rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,5 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (3,5 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (3,4 proc.) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G. Landsbergis (3,3 proc.). 

Respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2020 metų birželio mėnesį respondentai paminėjo 86 visuomenės veikėjus (prieš 4 mėnesius nurodė 111), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.

Sociologė: S. Skvernelis ir A. Veryga  buvo ryškiausiai matomi, todėl pasitikėjimas jais išaugo

„Baltijos tyrimų“ vadovė sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad S. Skvernelio ir A. Verygos pasitikėjimo reitingo išaugimas yra nulemtas tiek sėkmingai suvaldytos pirmosios koronaviruso bangos, tiek ir nuolatinio buvimo matomais viešoje erdvėje.

„Kadangi mes lyginame paskutinį tyrimą prieš karantiną ir dabar jau pirmą po, tai kaip tik šis etapas ir yra tie trys mėnesiai. Koronaviruso krizės metu taip pat buvo tyrimai daryti ir buvo klausiama, kaip žmonės vertina būtent S. Skvernelio ir A. Verygos darbą karantino metu. Nors klausimas kitas negu ši formuluotė, bet buvo prašoma įvertinti jų darbą. Ir vieno, ir kito politiko vertinimas buvo labai stabilus, daugiau kaip pusė žmonių jų darbą karantino metu vertino gerai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

„Jie buvo pagrindiniai visuomenę informuojantys asmenys, todėl labai natūralu, kad juos žmonės ir atsimena geriau, nes šioje apklausoje pavardes žmonės pamini patys, mes jokio sąrašo neduodame, jie tuos asmenis, kuriuos atsimena, kurie pirmiausiai ateina į galvą, dažniausiai ir pamini. Todėl natūralu, kad šių dviejų politikų vertinimai ir yra palankiausi“, – pridūrė ji.

Sociologės taip pat nestebina sumažėjęs G. Landsbergio pasitikėjimo reitingas. R. Ališauskienės teigimu, G. Landsbergis karantino laikotarpiu televizijoje buvo ypač mažai matomas, o televizija, pasak jos, aprėpia gerokai didesnį gyventojų ratą nei socialiniai tinklai.

„G. Landsbergio pačioje pradžioje beveik nebuvo matyti ir jis galbūt daugiau buvo matomas socialiniuose tinkluose, bet kaip kontrastas S. Skvernelis ir A. Veryga daugiau buvo matomi televizijoje. O vis tik televizija aprėpia didesnį gyventojų ratą, nes vyresni, kaimo gyventojai mažiau socialiniais tinklais remiasi. Ir bet kokiu atveju G. Landsbergio aktyvumo su A. Verygos ar S. Skvernelio nepalyginsi“, – sakė sociologė.

Nors R. Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad konservatorių rinkimų sąrašą vedančios I. Šimonytės reitingas nepakito, tačiau akcentuoja, kad greičiausiai taip nutiko dėl to, kad birželio mėnesį, intensyviau prasidėjus rinkimų kampanijai, politikės vardą visuomenė pradėjo girdėti dažniau. Pasak sociologės, tai galėjo būti priežastis, kodėl I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas nesumažėjo.

Sociologė atkreipia dėmesį ir į tai, kad koronaviruso krizės laikotarpiu prezidentas taip pat buvo matomas gerokai rečiau, viešoje erdvėje nuolatos pasigirsdavo kritika šalies vadovui dėl lyderystės trūkumo. Sociologė įsitikinusi, kad tai galėjo nulemti, kad per karantino laikotarpį G. Nausėdos reitingas taip pat smuktelėjo.

„Galima teigti, kad pasitikėjimas G. Nausėda yra sumažėjęs ir taip pat atliepia tai, ką pandemijos metu žmonės kalbėjo, jog prezidento viešoje erdvėje nebuvo matyti, nebuvo matyti ir jo lyderystės. Kiek prezidentas pagal savo įgaliojimus gali būti aktyvesnis, čia yra kitas klausimas. (...) Šiuo atveju S. Skvernelis ir A. Veryga buvo aktyvūs, o prezidento visai nesimatė“, – atkreipė dėmesį ji.

R. Ališauskienės teigimu, iki Seimo rinkimų rinkėjų preferencijos dar gali pakisti, tačiau pabrėžia, kad aukštas pasitikėjimas S. Skverneliu ir A. Veryga „valstiečiams“ pliusų artėjančių rinkimų kontekste prideda.

„Truputį ankstoka dar kalbėti apie rinkimus, nes šiemet rinkimų kampanija bus trumpa, bet intensyvi ir daug veiksnių prisideda, kurie yra pakankamai greitai veikiantys ir greitai praeinantys, tai gali būti visokių pasvyravimų. Bet jeigu rinkimai šiandien būtų, tai, žinoma, kad „valstiečių“ lyderių įsiminimas ir geresnis vertinimas pliusų partijai prideda, o konservatorių lyderių išnykimas iš viešosios erdvės, savaime suprantama, – neprideda“.