Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad, nors viruso plitimas Lietuvoje suvaldytas gerai, tačiau situacija gali bet kada pasikeisti.

„Žvelgiant į viruso plitimą, matosi pozityvūs ženklai. Praėjusią savaitę Lietuvoje naujų viruso atvejų buvo mažiau nei pasveikusių asmenų. Tai reiškia, kad bendra visa suma užsikrėtusių žmonių šalyje mažėja, tai rodo viruso atsitraukimą ir pozityvius ženklus.

Tikrai nėra pasaulyje daug šalių, kur naujų užsikrėtimo atvejų yra mažiau nei pasveikstančių žmonių, tai yra pozityvu. Savaime suprantama, situacija su virusu gali labai greitai pasikeisti, ir tikrai nereikia užmigti ant laurų, reikia toliau atidžiai sekti situaciją“, – „Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.

Jo teigimu, nerimą kelia židiniai, esantys globos įstaigose.

„Jei galima taip pasakyti, pirmąją seriją varžybų laimime prieš virusą, bet reikia trijų pergalių. Reikės kovoti su virusu atlaisvinant ekonomiką ir labai atidžiai sekti, ar neatsiranda naujų protrūkių ar židinių. Yra tam tikrų židinių globos įstaigose, tai yra tikrai blogos žinios, nes žmonės ten yra pažeidžiami ir rizika jiems yra didelė“, – sakė S. Krėpšta.

Anot prezidento patarėjo, reikės išmokti gyventi kitaip, nes rudenį gali kilti nauji viruso protrūkiai.

„Žvelgiant toliau į ateitį, neišvengsime turbūt ir pasikartojančių viruso bangų. Kalbama, kad ir rudenį jos gali suaktyvėti. Laukia ilga kova, ir tikrai nereikia užmigti ant laurų, bet šiuo metu situacija yra gana pozityvi“, – teigė S. Krėpšta.

„Panašu, kad iki patikimos vakcinos reikės išmokti gyventi saugiai šalia viruso“, – pridūrė jis.

Siekiant, kad 200 eurų išmoka būtų veiksminga, gavėjus ji turėtų pasiekti anksčiau nei rugpjūtį

Prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad Vyriausybės pasiūlyta 200 eurų išmoka gavėjams turėtų būti išmokėta per trumpesnį laikotarpį, siekiant, kad ši priemonė būtų veiksminga.

Kaip antradienį „Žinių radijui” sakė S. Krėpšta, panašias paklausos skatinimo priemones yra taikiusi ne viena valstybė.

„Bendrai paėmus, iš makroekonomikos pusės įvairios paklausos skatinimo priemonės yra reikalingos, matant bene 10 proc. ekonomikos kritimo prognozes, ir ši priemonė – 200 eurų – nėra kažkokia inovacija, čia yra vadinamieji helikopterio pinigai”, – „Žinių radijui” sakė S. Krėpšta.

„Jei mes norime įlieti šiuo metu į ekonomiką papildomų lėšų, helikopteris turi greitai atskristi, nes paskui bus per vėlu ir tas poveikis tikrai neduos tiek naudos, kiek galėtų duoti, jei ta priemonė būtų panaudota šiuo metu“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Jo teigimu, matant, kaip dirba tam tikros valstybės institucijos, „galima rasti inovatyvių būdų šiuo laikotarpiu išspręsti biurokratinius trikdžius ir įgyvendinti priemonę per trumpesnį laikotarpį.”

Vyriausybės siūloma parama būtų išmokama, jeigu žmogui iki 2020 metų gruodžio 31 dienos buvo arba bus paskirta bent viena iš šių „Sodros“ išmokų: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensija, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo pensija, ištarnauto laiko pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensija ar kompensacija ir panašiai.

Ši išmoka nukreipta į beveik 910 tūkst. asmenų.

Kaip anksčiau sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, dėl šiuo metu „Sodros” patiriamų didelių apkrovimų išmoka gavėjus pasiektų tik rugpjūtį.

Siūlymui dar turės pritarti Seimas.

Prezidentūra apie Baltarusijoje neatšauktą karinį paradą: valstybių lyderiai turi prisiimti atsakomybę

Kaimyninės Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai teigiant, kad koronaviruso pandemija nėra pakankama priežastis atšaukti gegužės 9 dieną planuojamą karinį paradą, minėsiantį Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vakarų Europoje 75-ąsias metines, Lietuvos Prezidentūra tvirtina, jog kiekvienos valstybės vadovai patys turi priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už pandemijos suvaldymą.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad šiuo atveju, įvertinusi rizikas dėl koronaviruso, Lietuva gali reaguoti sprendžiant, ar atverti sienas kaimyninėms valstybėms, ar ne.

„Kiekviena valstybė, jos vadovai geriausiai žino situaciją ir mato skaičius. Jie turėtų priimti sprendimus ir atsakomybę už sprendimus, valdant šį virusą. Ką Lietuva gali šiuo metu padaryti – ji sprendžia, kaip atverti sienas ir su kuriomis valstybėmis tą padaryti. Šiuo atveju galime stebėti, kaip vystosi viruso situacija įvairiose valstybėse ir priimti sprendimus atveriant sienas pagal tai, kokios yra rizikos kiekvienoje užsienio valstybėje“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo S. Krėpšta.

Tuo tarpu Rusija vieną svarbiausių planuotų politinių įvykių – karinį paradą – dėl koronaviruso pandemijos atidėjo.