Ekspertas: Lietuva į ekonomikos krizę reaguoja ne visai adekvačiai

Ekspertas: Lietuva į ekonomikos krizę reaguoja ne visai adekvačiai


Lietuvos reakcija į koronaviruso keliamą ekonominę krizę yra ne visai adekvati ir lėta, sako bendrovės „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas, Pandemijos ekonomikos grupės narys Klaudijus Maniokas.


Jo teigimu, skirtumas tarp Šiaurės ir Pietų Europos valstybių reakcijos į kylančią krizę yra akivaizdus.


„Akivaizdžiai ryškėja tas skirtumas tarp Šiaurės ir Pietų Europos valstybių. Šiaurės valstybės, kurios sureagavo pakankamai greitai, ir Pietų Europos valstybių, kurios buvo daugiau paveiktos (...) ir kuriose tie paramos mechanizmai ir dėl resursų trūkumo, ir dėl biurokratinių kliūčių juda gerokai lėčiau. Čia mes esame labiau Pietų Europos valstybė negu Šiaurės, nes kol kas reaguojame ir ne visai adekvačiai, ir lėtaiׅ“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė jis.


Pasak K. Manioko, Lietuva, būdama viena iš mažiausiai įsiskolinusių ES valstybių, gali dar nemažai pasiskolinti.


„(...) Lietuvos įsiskolinimo lygis yra „šiaurietiškas“ – vienas mažiausių tarp ES šalių, siekia apie 40 proc. BVP. Lietuva tikrai dar gali rimtai skolintis, netgi sukaupti ilgalaikį rezervą tolimesniems projektams“, – pridūrė jis.

REKLAMA


Reikia galvoti, kaip paleisti papildomus investicinius projektus


Bendrovės „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas sako, kad, siekiant išsaugoti darbo vietas, reikia galvoti ir apie tai, kaip paleisti papildomus investicinius projektus.


„Ekonomika atsigaus po truputį ir dėl to svarbu paskatinti greitesnį ekonomikos atsigavimą. Tam reikia ne tik likvidumo, tam reikės ir paklausos skatinimo ar pakeitimo priemonių. (…) Garantai, subsidijos mažoms įmonėms dar nėra pavėluota, bet reikia galvoti, kaip paleisti papildomus investicinius projektus. Čia gali būti įvairios naujos schemos, kuponai, čekiai restoranams, viešbučiams, kitiems nuketėjusiems verslams. Tai yra darbo vietų išsaugojimui gyvybiškai svarbi politika”, – pirmadienį „Žinių radijui” sakė K. Maniokas.


Eksperto teigimu, reikėtų greitinti ir investicijas.


„Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos kol kas yra panaudota tik pusė. (…) Septynmetė perspektyva baigiasi, o Lietuva metų pradžioje buvo panaudojusi tik 44 proc. visų struktūrinių fondų paramos. Investicijas galima greitinti ir jas reikėtų greitinti ne 10 proc., kaip buvo Vyriausybė nusimačiusi, bet bent jau dvigubai“, – kalbėjo K. Maniokas.


Seimas yra patvirtinęs 2,5 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo planą. Juo siekiama padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas, padėti verslui išsaugoti likvidumą, užtikrinti valstybės iždo likvidumą.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 51 (2024)

    Savaitė - Nr.: 51 (2024)

Daugiau >>