Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas sako, kad karantino sušvelninimas, kuriam Vyriausybė pritarė trečiadienį, yra logiškas žingsnis.

„Aš manau, kad tikrai logiškas. Norėčiau, kad suprastume vieną dalyką – kam buvo įvestas karantinas? Pirmiausia, kad sustabdytume pirmą koronaviruso plitimo bangą ir kad ją sustabdytume tam, kad pasiektume du tikslus. Kad žmonės suprastų, kas tai per bėda, ir reikia keisti savo elgseną, kad pasiruoštų įvairios tarnybos, medikai, nes neišvengiamai bus vienos rūšies sunkių ligonių. Pavyko pasiekti tai, kad ne tik pasikeitė elgesys ir koronaviruso turime mažiau. Mažiau turime ir to paties gripo, ir kitų ligų. Labai aiškiai tai parodė australų duomenys“, – LRT radijui sakė S. Čaplinskas.

Vis dėlto, jo teigimu, sušvelninus karantiną bus neišvengiama ir daugiau naujų susirgimų.

„Dabar neabejotinai dalis žmonių to nesuprato ir nesielgs saugiai. Tai aišku, kad turėsime išaugusį naujų susirgimų skaičių“, – teigė ULAC vadovas.

Medikų sąjūdžio vicepirmininkė Jurgita Sejonienė sako, kad karantinas turės ilgalaikį poveikį žmonių psichologinei būsenai.

„Toks griežtas karantinas negali tęstis ilgą laiką, yra ne tik sveikatos priežiūra, bet yra ir kitos gyvenimo sritys. Jei ekonomika būtų stipriai paveikta, tai neišeitų į naudą ir tai pačiai sveikatos priežiūrai. Griežtos karantino priemonės, kurių buvo imtasi, labai gerą efektą davė. Tikrai pacientų šiuo metu ligoninėse yra, bet jų nėra tiek daug, nemaža dalis gydosi namie. Dabar pats laikas galvoti ir apie kitus efektus, ir apie tokius poveikius karantino sveikatai, ką dabar labai dažnai mini, – psichologinį ir psichinį poveikį. Tas efektas gali būti labai ilgalaikis“, – LRT radijui teigė J. Sejonienė.

Trečiadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 11 dienos ir sušvelnino reikalavimus prekybininkams, viešojo maitinimo, grožio, kultūros, sporto sritims.