Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad ekonominės prognozės Lietuvai nieko gero nežada. Ministerijos naujausiomis prognozėmis, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet gali smukti iki 7,3 proc.

„Ekonominės prognozės tikrai nieko gero nežada. Dėl viruso krizės Lietuvoje ir pasaulyje situacija sparčiai kinta. Lietuvos BVP nuosmukis šiais metais, jo gylys priklausys ne tik nuo pandemijos situacijos valdymo Lietuvoje, ne tik nuo ekonominį aktyvumą ribojančių priemonių šalyje, bet ir nuo ekonominės padėties mūsų eksporto rinkose. Kitaip tariant, esame visi viename laive“, – pirmadienį sakė V. Šapoka.

Laikantis prielaidos, kad COVID-19 viruso plitimas bus suvaldytas pirmąjį šių metų pusmetį, po kurio ekonominis aktyvumas laipsniškai atsigaus, kovo scenarijuje buvo numatyta, kad Lietuvos BVP šiemet gali smukti iki 2,8 proc.

Laikantis tos pačios prielaidos dėl COVID-19 suvaldymo per pirmąjį šių metų pusmetį, balandžio sudarytame scenarijuje jau numatoma, kad Lietuvos BVP gali smukti ir iki 7,3 proc.

„Jeigu iki vasaros viruso plitimas nebus suvaldytas, Lietuvos BVP gali smukti gerokai daugiau ir tai skaičiuosime dviženkliais skaičiais“, – pridūrė ministras.

Anot jo, blogėja tiek verslo, tiek vartotojų lūkesčiai.

„Statistiniai duomenys už pirmuosius šių metų mėnesius rodo ne tik lėtėjantį ekonomikos aktyvumą, bet ir prastėjančius verslo ir vartotojų lūkesčius. Kelerius metus vyravę labai optimistiniai verslo ir vartotojų lūkesčiai visiškai yra išblėsę. Lūkesčių nuosmukis užfiksuotas visuose sektoriuose, pradedant pramone, statyba.

Vartotojų lūkesčiai taip pat blogėja, ir sparčiai, jau trečią mėnesį iš eilės. Paskutinį kartą toks lūkesčių kritimas buvo fiksuotas prieš ketverius metus“, – sakė V. Šapoka.

„Prastėjančios verslo nuotaikos rodo neužtikrintumą ir paskatins investicinių planų atidėjimą. Blogesni vartotojų lūkesčiai lemia atsargesnį vartotojų elgesį ir mažesnį vartojimą“, – pridūrė jis.

Finansų ministerijos duomenimis, kovo vartotojų lūkesčiai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 6 proc. p. Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 7 proc. p. Lūkesčių nuosmukis užfiksuotas visuose sektoriuose, didžiausias jis buvo paslaugų sektoriuje (-11 proc. p.).

Šiuo metu netinkamas laikas kalbėti apie valstybinį banką

Diskusija apie valstybinį banką galima ateityje, tačiau ne šiuo ekonomikai sudėtingu laikotarpiu, sako finansų ministras Vilius Šapoka.

„Šiuo metu Lietuvoje turime 3 finansinio skatinimo institucijas. Priminsiu, jog tai yra „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Manau, kad šių trijų finansinių institucijų tikrai pakanka. Kalbant apie valstybinio banko steigimą, visuomet galime tokią alternatyvą svarstyti, bet tai užtruks apie metus laiko. Jeigu norime tikrai reikšmingo banko, tai kainuotų apie milijardą eurų. Manau, kad tokia diskusija galima ateityje, bet tikrai ne šiuo metu“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė V. Šapoka.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vykusios spaudos konferencijos metu sakė, kad šiuo metu susidarė labai palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką.

„Iki šio laiko iškėlėme idėją ir buvo sunku pasirinkti variantą, kokiu pagrindu tas valstybinis bankas galėtų būti sukurtas – ar nuo nulio, ar turėtų būti įsigyta veikiančio banko akcijų. Šiandien, matydamas visą ekonomikos skatinimo mechanizmą, verslo paramos fondų atsiradimą, suaktyvėjusią „Invegos“ veiklą, manau, kad su krize neturėtų visa tai baigtis, o tai turėtų būti geras pagrindas valstybinio banko formavimui“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Tuo metu Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda su premjeru Sauliumi Skverneliu nėra aptaręs valstybinio banko steigimo idėjos.

Pandemija turės reikšmingos įtakos būsimam ES biudžetui

Koronaviruso sukelta krizė turės reikšmingos įtakos ateinančiai Europos Sąjungos (ES) daugiametei finansinei programai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

„Tikrai turės reikšmingos įtakos ateinančiai ES daugiametei finansinei programai. Artimiausiu metu Europos Komisija ketina pateikti atnaujintą pasiūlymą. Iškilo diskusija, ar tikrai verta šiuo metu svarstyti daugiametę perspektyvą, galbūt reikėtų ruošti skubų vienerių ar dvejų metų biudžetą. Manau, kad reikėtų koncentruotis į daugiametę perspektyvą“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė finansų ministras.

Pasak V. Šapokos, ES valstybės narės turi kuo greičiau susitarti dėl ateinančios daugiametės finansinės programos.

„Turime greitai dėl to susitarti, peržiūrėti prioritetus ir susitarti dėl daugiametės perspektyvos, kad nenukentėtų tos politikos sritys, kurios yra ypač svarbios atsigaunant ekonomikoms. Pavyzdžiui, (…) trumpalaikė Sanglaudos politika tikrai neturi prasmės, reikalinga ilgesnė perspektyva“, – tikino jis.

Vasarį, pasibaigus Europos Vadovų Tarybos susitikimui, lyderiai sutarė toliau tęsti diskusijas dėl Daugiametės finansinės programos 2021-2027 metams. Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, derybos įvairiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose buvo ilgos ir intensyvios.

Prezidentūra informavo, kad Lietuva pasisako už 1,11 proc. BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų) indėlį į ES biudžetą.

Lietuva taip pat laikysis nuoseklios pozicijos ir pasisakys už didesnį finansavimą sanglaudos politikai bei žemės ūkiui. Taip pat pažymės būtinybę laikytis 2013 metų Europos vadovų sutarimo dėl tiesioginių išmokų lygio visoms valstybėms narėms taikymo jau nuo 2021 metų ir tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo su ES vidurkiu svarbą.