Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas sako, kad dabartinė situacija, kai 20 vairuotojų bylinėjasi su vairuotojų įdarbinimo tarpininku bendrove „Raisitra“ už, kaip teigiama, nesumokėtą darbą vairuotojams Skandinavijos šalyse, rodo, kad su įdarbinimo tarpininkų bendrovėmis derėtų elgtis atsargiau.

„Su tomis nuomos įmonėmis reiktų elgtis atsargiau, pasipylė ir man skambučiai. (...) Dar vienas skambina, kad be sutarties išvažiavęs, žadėjo sutartį privežti jam per savaitę, savaitę pragyveno savo lengvojoje mašinoje .(...) Su tokiomis įmonėmis reiktų atsargiau. Nesakau apie visas įmones, kai kurios ir moka gerai, bet padaugėjo tų įmonių. Mano duomenimis, kažkur apie 1,5 tūkst. nuomos įmonių jau įkurta, tad tokios situacijos ir vyksta“, – Eltai sakė jis.

G. Čiužas teigė, kad ketvirtadienį pats buvo teisme, kuriame nagrinėtas šis ginčas.

„Kadangi pats dalyvavau teisme, tai girdėjau, kad nė vienas vairuotojas niekada negaudavo įsakymų komandiruočių, viskas vykdavo telefonu“, – pridūrė jis.

Vairuotojams atstovaujančios advokatės Dalios Barkauskienės teigimu, minėtos bylos sprendimas bus tik vasarį.

„Byla nebuvo baigta nagrinėti, buvo išklausyti tik 4 liudininkai. Ir dabar atidėta byla sausio pabaigai, ir tuomet bus jau advokatų kalbos, ginčai baigiamieji, taip kad sprendimas bus tik vasario mėnesį“, – tikino ji.

Susisiekus su „Raisitra“ vadovu Raimondu Balčiūnu, jis teigė, kad šiuo metu, vykstant teisminiam tyrimui, atsakyti į klausimus nenori.

Šiuo metu apie 20 vairuotojų bylinėjasi su vairuotojų įdarbinimo tarpininku bendrove „Raisitra“, kuris galimai nesumokėjo vairuotojams už darbą Skandinavijos šalyse. Paprastai veikiama pagal tokią schemą – darbo pradžioje vairuotojui sumokama žadėta suma, tačiau vėliau pervedama mažesnė suma ir pareiškiama, jog anksčiau buvo sumokėtas avansas, tad viską sudėjus išeina sutartas atlygis.

Nors vairuotojams pervedant pinigus į sąskaitas mokėjimo paskirtis būna nurodyta už konkretų mėnesį gaunamas atlygis ir apie jokį avansą nekalbama, teismuose įmonės teisininkai kaip įrodymą pateikia nepasirašytus atlyginimo lapelius, kuriuose suma išskaidyta į darbo užmokestį ir avansą.