Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažins bazines palūkanų normas iki 2,25 procento ir, labai tikėtina, čia nesustos, o palūkanų normos greitai nukris žemiau 2 procentų kartelės.

Ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

Kovą euro zonoje infliacija nukrito iki 2,2 procento, o tai leidžia ECB dar šiek tiek atlaisvinti monetarinės politikos pančius ir paskatinti gyventojų bei verslo investicijas. Vis tik įdomu tai, kad šiuo metu palūkanų normų lūkesčius euro zonoje labiausiai lemia ne vietinių kainų ir ekonomikos augimo tendencijos, o už Atlanto inicijuojami procesai.

Prieš dvi savaites Donaldui Trumpui paskelbus „Išsivadavimo dienos“ importo tarifus atpigo ne tik akcijos, bet ir JAV doleris bei daugelis žaliavų. JAV dolerio silpnėjimas didelių pasaulinių sukrėtimų kontekste buvo netikėtas reiškinys ir rodo, kad bent dalis užsienio investuotojų suabejojo JAV kaip saugios investicijų užuovėjos įvaizdžiu ir atitraukė iš jos bent dalį investuoto kapitalo.

Per pastarąsias dvi savaites naftos ir vario kaina sumažėjo maždaug dešimtadaliu. Europos importuojamų suskystintų gamtinių dujų kaina, vasario pradžioje pakilusi iki 58 eurų už MWh, šiuo metu nukrito iki 35 eurų. Prie naftos kainos mažėjimo prisidėjo ir OPEC planai didinti pasiūlą. Tačiaupagrindinė daugelio žaliavų pigimo priežastis yra nerimas dėl ateities – importo tarifų prislopinta pasaulinė prekyba bei galima recesija JAV, kuri sumažintų jų paklausą.

Nuo metų pradžios euras dolerio atžvilgiu sustiprėjo beveik dešimtadaliu. Tai leidžia Europos įmonėms ir gyventojams pigiau įsigyti už dolerius importuojamų prekių – ypač energijos išteklių ir kitų žaliavų. Kitaip sakant, skaičiuojant žaliavų kainą eurais, jų kaina sumažėjo dar daugiau. Pavyzdžiui Brent rūšies naftos kaina eurais šiandien yra apie 15 proc. mažesnė nei kovą prognozavo ECB ir mažiausia nuo 2021 metų.

Tiesa, brangesnis euras gali sumažinti kai kurių eksportuotojų išorinį konkurencingumą, ypač tuomet, kai daugelis gamintojų gali pradėti ieškoti alternatyvų JAV rinkai. Prekių eksporto kainos iš Kinijos mažėjo jau pastaruosius du metus, prastėjant (švelniai tariant) prekybiniams santykiams tarp JAV ir Kinijos. Šiuo metu tikėtinos dar didesnės daugelio vartojimo prekių nuolaidos. Tai bus dar vienas vinis į euro zonos infliacijos karstą, paskatinsiantis ECB labiau rūpintis ekonomikos, o ne kainų, augimo perspektyvomis.

Dėl visų šių infliaciją mažinančių ir ekonomikos augimą slopinančių veiksnių ECB palūkanų normas mažins ir toliau, o rudenį jos jau turėtų nukristi žemiau 2 procentų kartelės. Bet koks tarptautinės įtampos padidėjimas ir nerimas dėl pasaulinės prekybos sukurs dar daugiau prielaidų ECB mažinti palūkanas ir didinti pinigų pasiūlą. Tai gera naujiena daugeliui Europos šalių, besiruošiančių didinti investicijas į gynybą, infrastruktūrą ir naujus gamybinius pajėgumus.

Pranešimas spaudai.