Lietuvos gynybai reikia bent 600 mln. eurų – turime kuo skubiau auginti ir stiprinti savo ekonomiką, o ne stabdyti šalies progresą, sako verslininkas ir investuotojas, asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos narys Mantas Mikuckas. Anot jo, valdantieji, prašantys papildomai prisidėti mokesčių mokėtojų – tarp jų ir verslo, visų pirma, turi patys įrodyti, kad mažina išlaidas ir efektyvina veiklą.

„Gynybai lėšų skirti privalome ir jų turi būti tiek, kiek reikia – tačiau valdantieji turi patys atnešti savo indėlį ant stalo. Pirma, kai nori keisti mokestinį režimą, tam profesionaliai pasiruošti – atlikti kaštų ir naudų analizę, pakviesti visuomenę dialogui ir argumentus išgirsti. Antra, patys mažinti išlaidas ir didinti efektyvumą, o ne pūsti biurokratines išlaidas mokesčių mokėtojų sąskaita – tai regreso, ne progreso valstybių kelias“, – sako M. Mikuckas.

Lietuvos ekonomika šiandien yra augimo kelyje ir į priekį šalį traukia startuoliai ir iš jų išaugusios technologijų įmonės. Informacinių technologijų ir ryšių sektorius 2024 m. I pusm. lėmė ketvirtadalį ekonomikos augimo – per metus jo sukuriama vertė didėjo dešimtadaliu, pranešė Lietuvos bankas. Startuoliuose šiandien dirba per 18 tūkst. talentų, pernai jie sumokėjo beveik 0,5 mlrd. mokesčių – 477 mln. eurų. Per 5 m. startuolių sumokami GPM ir pelno mokesčiai paaugo daugiau nei 5 kartus. Vidutinis atlyginimas per tą patį laikotarpį augo 1,7 karto – iki 4200 eurų, ekosistemos vertė – 7 kartus, iki 16 mlrd. eurų.

„Lietuva sukūrė ekonominį stebuklą, kuriuo galime pagrįstai džiaugtis – naujos kartos verslas pritraukia pinigus iš užsienio ir juos leidžia Lietuvoje: kuria ir vysto idėjas, stato arba nuomoja biurus, įdarbina darbuotojus, moka jiems didelius darbo užmokesčius ir pildo šalies biudžetą. Lietuva šioje situacijoje negali leisti sau eksperimentuoti su papildomu apmokestinimu aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui, kai pati degina milijardus“, – sako M. Mikuckas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenis, Lietuvoje dirba 24,8 viešojo sektoriaus darbuotojų, kai vidurkis EPBO šalyse – 19,5 proc. Maža to, Lietuva pagal darbo jėgos bendrą apmokestinimą tarp EBPO yra antra po Belgijos – 2024 m. Lietuvoje darbuotojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų dalis bruto atlyginime sudarė 37,8 proc. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos žmonių „į rankas“ gaunama alga siekia 62 proc. atlyginimo „ant popieriaus“, kai, pavyzdžiui, Šveicarijoje santykis yra 81,4 proc.

Dar vasarį susitikę su verslo atstovais Prezidentūros atstovai sakė, kad kitų būdų padidinti biudžeto pajamas nei per BVP didesnį augimą nėra. Pasak vyr. prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, pritaikius „masyvias ekonomikos skatinimą didinančias priemones“, 30–40 proc. iš gynybai reikalingų papildomų 12 mlrd. eurų būtų galima surinkti savarankiškai, dar apie 30–40 proc. galėtų būti skolinamasi, o likusią dalį padengtų šešėlio mažinimo priemonės bei siūloma didesnė Lietuvos banko (LB) pelno įmoka. Tuomet jis sakė, kad „pajudėję ledai“ dėl didesnio Europos investicijų banko finansavimo karinės paskirties projektams. Savo ruožtu pats Gitanas Nausėda sausį interviu BNS pareiškė, kad vienas šaltinių galėtų būti ir Lietuvos valiutos atsargų investicijų grąža per didesnę LB pelno įmoką. Pasak prezidento, ekonomikos augimą būtų galima skatinti per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas vasarį taip pat nurodė, kad tik jų ministerijos parengtas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas iki 2030 metų galėtų padėti sugeneruoti bent 10 mlrd. eurų investicijų į šalies aukštos pridėtinės vertės strateginius sektorius. Kodėl ekonomikos augimą pakeitė planas ją stabdyti?

„Kai Prancūzijos Vyriausybė 2014 m. padidino pajamų, pelno ir pridėtinės vertės mokesčius, prognozavo papildomai 30 mlrd. eurų pajamų – realiai fiksuotas 14 mlrd. eurų deficitas. Kitas atvejis – Estija. Plėsdama viešojo sektoriaus finansavimą, Estija padidino pridėtinės vertės, pelno ir pajamų mokesčius, rezultatai: recesija ir mažėjantis BVP“, – įspėja M. Mikuckas.

Anot jo, 2030-iaisiais Lietuvai realu pasiekti 100 mlrd. eurų BVP, tačiau tam būtina gerinti pramonės įmonių prieigą prie kapitalo, skolinimosi sąlygas. Pernai Lietuvos BVP augo 2,6 proc., jo vertė siekė 77,8 mlrd. eurų.

Kitas mąstymo kelias – 2021 m. įgyvendinta Didžiosios Britanijos efektyvumo reforma. Efektyvių priemonių prieš sukčiavimą užkardymas pirmaisiais metais sutaupė 1,3 mlrd. eurų, valstybės skolos valdymas – 441 mln. eurų, priemonės efektyvinti valstybės grantų suteikimą – 34 mln. eurų, viešojo sektoriaus skaitmenizacija – 142 mln. eurų ir viešųjų pirkimų tobulinimas – 1,3 mlrd. eurų. Iš viso per pirmus metus sutaupyta apie 3,4 mlrd. eurų.

Latvijos verslas šiandien jau eina teisingu keliu – verslininkus vienijančios organizacijos, Latvijos darbdavių konfederacija ir Latvijos prekybos ir pramonės rūmai, paragino politines partijas pasirašyti memorandumą, kuriame numatoma 2026 m. sumažinti valstybės valdymo išlaidas 5 proc., arba 850 mln. eurų, palyginti su 2025 m. išlaidomis. Ką darys Lietuva?

„Kalbant apie papildomų lėšų gynybai šaltinius, pagaliau metas aiškiai pasakyti: be ryžtingų veiksmų ekonomikos auginimo ir stiprinimo srityje – niekur nenueisime. Politiniai sprendimai, kurie ignoruoja elementarią logiką, yra ne tik neatsakingi – jie pavojingi. Siūlomi pokyčiai yra ne kas kita, kaip desperatiški bandymai užlopyti skyles, tuo pačiu metu dangstant neefektyviai naudojamas lėšas. Lietuva negali sau leisti eksperimentų su ekonomika, ypač šiandien, kai geopolitinė ir geoekonominė situacija reikalauja maksimalios atsakomybės už ilgalaikį šalies ekonomikos augimą, o ne politinio populizmo“, – užtikrina M. Mikuckas.

Pranešimas spaudai.