Prekybos karo išprovokuotas išsipardavimas akcijų rinkose tęsiasi. Pastarųjų trijų dienų kritimas savo gyliu prilygsta akcijų rinkų nuosmukiui pandemijos pradžioje ar prasidėjus 2008 m. finansų krizei. Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ po pirmadienio prekybos nuo vasarį pasiekto piko buvo susitraukęs beveik 18 proc. Investuotojai akylai stebi tolesnę įvykių eigą: ar šalys eis konfrontacijos keliu, ar sieks susitarti ir išvengti tolesnės eskalacijos.

Vytenis Šimkus

Balandžio 2 d. Baltieji rūmai paskelbė „atsakomuosius“ muitus beveik visoms pasaulio valstybėms remiantis principu, kad kuo didesnį prekybos perteklių atitinkama valstybė turi su JAV, tuo didesnis muitas buvo pritaikytas. Tarifai svyruoja nuo 10 proc. Jungtinei Karalystei, 20 proc. ES iki 46 proc. Vietnamui, į kurį persikėlė daug lengvosios Kinijos pramonės. Vienai pagrindinių JAV prekybos partnerių Kinijai taikomas bendras muitų tarifas priartėjo prie 60 proc.

Naujausia Kylio instituto analizė rodo, kad tokio dydžio muitai gali JAV ekonomiką sumažinti apie 1,5 proc., o kainas padidinti net iki 7 proc. Palyginimui, ES prognozuojamas 0,3 proc. augimo sulėtėjimas ir 0,8 proc. mažesnis kainų augimas dėl padidėjusios konkurencijos eksporto rinkose. Modeliai rodo, kad prekybos kare labiausiai nukentės pačios JAV. Ne veltui jau savaitgalį pasigirdo protesto balsai net iš Donaldo Trumpo rėmėjų stovyklos, raginantys rasti kompromisą dėl prekybos.

Laukinės dienos biržoje

Nuo ketvirtadienio pasaulio finansų rinkose vyrauja itin prastos nuotaikos. Pagrindinis JAV akcijų indeksas per tris dienas smuko 11,3 proc., Europos indeksas „Stoxx 600“ krito 11,5 proc., itin skaudžiai į muitus reagavo Honkongo birža, smukusi 15 proc. Rinkų baimės indikatoriumi vadinamas VIX indeksas, matuojantis kainų svyravimų intensyvumą, pakilo į aukštumas, nematytas nuo 2020 m. pavasario.

Rinkose nuotaika itin permaininga, nes investuotojai nežino kaip interpretuoti politikų pareiškimus. Pirmadienį JAV akcijų rinka atsidarė net 5 proc. kritimu, o pasklidus gandams, kad muitai bus atidėti, indeksas šoktelėjo beveik 9 proc. Galiausiai, šiems gandams nepasitvirtinus, vėl smigo žemyn. Tokie svyravimai iliustruoja ne tik baimės lygį rinkose, bet ir tai, kaip greitai situacija galėtų pasikeisti, jei JAV administracija pakeistų politikos kryptį.

Obligacijos vis dar atlieka saugumo užuovėjos vaidmenį. Jų kainos augo akcijų panikos akivaizdoje, tačiau pirmadienio vakarą nerimas iš dalies persimetė ir į obligacijų rinką. Kai kurie investuotojai ieško saugumo grynuosiuose piniguose ir parduoda net saugias obligacijas ar auksą, kurio kaina per savaitę krito 5 proc.

Tokioje aplinkoje stiprėja lūkesčiai, kad prireiks centrinių bankų įsikišimo. Rinkų dalyviai vis labiau tikisi, jog centriniai bankai mažins palūkanas. Tikimasi, kad ECB sumažins palūkanas dar tris kartus šiemet. Kainų augimą Europoje toliau turėtų vėsinti sustiprėjęs euras ir apie 15 proc. atpigusi nafta.

Kritimas gilus, bet jau matytas

Nuo 2000-ųjų įvyko kelios gilios rinkos panikų ir daugybė trumpesnių korekcijų. Kiekviena jų yra skirtinga, todėl iš anksto pasakyti, kiek ilgai tęsis rinkų nuosmukis ir kada jos atsigaus, neįmanoma.

2008 m. atrodė, kad negrįžtamai griūva visa pasaulio finansų sistema, ir nebuvo aišku, kaip su tuo dorotis. Akcijos per pusantrų metų nuo piko krito daugiau nei 50 proc., o naują piką pasiekė tik 2013 m.

2020 m. prasidėjus pandemijai, per pusantro mėnesio biržos krito daugiau nei trečdaliu – buvo neaišku nei kokį mastą pasieks pandemija, nei ar pavyks rasti vakciną. Tų pačių metų pabaigoje rinkos jau buvo naujose aukštumose.

Šie atvejai buvo sudėtingesni, nes buvo visiškai neaišku, kaip suvaldyti situaciją. Dabartinės korekcijos pradžia savo gyliu prilygsta anksčiau minėtosioms, tačiau šį kartą kritimas yra sukeltas konkrečios JAV administracijos politikos – žalingus sprendimus galima atšaukti ar sušvelninti. Situacija gali gana greitai stabilizuotis, jei laimės „šaltesnės“ galvos ir racionalūs argumentai.

Kaip viskas gali vystysis toliau?

Tolesnė įvykių eiga rinkose priklausys tiek nuo JAV, tiek nuo kitų didžiųjų pasaulio ekonomikų veiksmų. Keletas tendencijų, kurios turės įtakos tolesnei rinkų krypčiai:

1. D. Trumpas susidurs su vis didesne opozicija savo rėmėjų gretose. Artėja tarpiniai Kongreso rinkimai 2026 m. – recesija palaidotų respublikonų šansus, todėl iniciatyvos stabdyti administracijos veiksmus gali įgauti pagreitį. Rinkimų rezultatų švytuoklė gali užbaigti prekybos karus. Respublikonų persvara itin trapi, o dramatiška rinkų reakcija dar labiau mažina D. Trumpo manevro laisvę.

2. Be muitų D. Trumpas žadėjo ir mažesnius mokesčius bei dereguliaciją. Konkretesni planai dėl verslo aplinkos gerinimo JAV gali paskatinti akcijų augimą.

3. ES ir dauguma kitų valstybių kol kas, panašu, renkasi derybų kelią. Pavykus sutarti dėl prekybos, rinkos atsikvėptų. Tačiau nepanašu, kad JAV šiuo metu būtų linkusi eiti į kompromisus – kyla rizika, kad situacija toliau eskaluosis.

4. Kinija griežtai atsakė į muitus ir yra pagrindinis JAV administracijos taikinys. Prekybos įtampa tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų auga. Kita vertus, pasigirdo kalbos, kad Kinija skatins vidaus vartojimą – tai padėtų absorbuoti eksporto perteklių ir pasiųstų teigiamą impulsą rinkoms.

5. ES planai didinti investicijas į gynybą ir infrastruktūrą kompensuos didelę dalį muitų žalos. Be to, ES pritaikyti muitai, palyginti su Azijos šalimis, yra santykinai nedideli, tad Europos eksportas nukentės mažiau.

6. JAV atsitvėrus muitų siena, eksportuotojai ieškos naujų pirkėjų, pirmiausia Europoje. Tai naudinga vartotojams, bet ilgainiui gali pakenkti vietos pramonei. Gali kilti rizika naujam prekybos karo frontui, jei ES teks ginti savo pramonę nuo intensyvios konkurencijos iš Azijos.

Scenarijų daug, skambių antraščių artimiausiais mėnesiais bus dar daugiau, o investuotojams teks apsišarvuoti disciplina. Nuosekliems periodiniams investuotojams reikėtų nesiblaškyti ir laikytis savo strategijos, galbūt iš naujo įvertinant pasirinktus sektorius ir regionus bei jų proporcijas investiciniame portfelyje.

Didelė tikimybė, kad investavimas į JAV nebebus vienintelis teisingas kelias artimiausią dešimtmetį kaip kad buvo iki šiol – geografinė diversifikacija, tikėtina, taps dar svarbesnė. Bendrai, diversifikacijos nauda ypač išryškėja rinkų korekcijų metu.

Be to, riziką galima valdyti pasirenkant skirtingas akcijų ir obligacijų proporcijas investicijose. Obligacijos istoriškai ramiau reaguoja į rinkų sukrėtimus, jei siekiame mažesnės rizikos, galima padidint obligacijų dalį savo investicijose. Klasikinis portfelis susideda iš 60 proc. akcijų ir 40 proc. obligacijų, tačiau konkrečią šių turto klasių proporciją reikėtų pasirinkti individualiai pagal savo finansines aplinkybes ir tikslus.

Pranešimas spaudai.