Balandžio 2-oji į istoriją įeis kaip JAV „išsivadavimo diena“ (angl. liberation day). Tiesa, pasak JAV administracijos, tai reiškia ne ką kitą, o išsivadavimą iš nesąžiningos prekybos gniaužtų, kuriuose JAV praleido dešimtmečius. Visgi, realybėje „išsivadavimo“ forma apima tik didesnius muitus prekybos partnerėms, įskaitant ir Europos Sąjungą. Kas laukia Europos ir kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką?

Ekonomistė Greta Ilekytė

Muitai visoms pasaulio šalims

Vakar, stovėdamas Baltųjų Rūmų kieme, Donaldas Trumpas skelbė nuo šiandien įvedantis muitus visoms pasaulio šalims – 34 proc. Kinijai, 24% Japonijai, 20 proc. Europos Sąjungai, 10 proc. Jungtinei Karalystei ir taip toliau. Pasak jo, įvedami JAV muitai įsigalios po savaitės ir yra perpus mažesni nei tie, kuriuos taiko prekybos partneriai (ir priešai), įskaitant manipuliavimą valiuta ir kitas prekybos kliūtis.

Visoms šalims JAV taikys minimalų, bent 10% muitą, kuris įsigalios kiek anksčiau – jau šį šeštadienį. Šalia to, prezidentas priminė ir apie šiandien įsigaliosiančius 25 proc. muitus visiems į JAV importuojamiems automobiliams. Tiesa, tuo pačiu buvo paskelbta, kad kai kurioms prekių grupėms, pavyzdžiui, variui, medienai, vaistams ir puslaidininkiams, kol kas bus taikomos muitų išimtys.

Naujai paskelbtų muitų virtinė reiškia, kad pasaulis šiandien pradeda gyventi naujoje realybėje – kur laisvą prekybą išstumia apribojimai, didžiausia pasaulio ekonomika apsistato kliūtimis ir barjerais, o jos prekybos politika tampa mažai prognozuojama. Nuo tada, kai Donaldas Trumpas įžengė į Baltuosius Rūmus, vidutiniai JAV taikomi muitai importuojamoms prekėms pakilo nuo 2,5 proc. iki kiek daugiau nei 20 proc. Tai yra aukščiausias lygis nuo pat antrojo pasaulinio karo laikų – ir vienas blogiausių scenarijų, kokio tikėjosi finansų rinkos. Taigi, paskelbti skaičiai ir, apskritai, prekybos karo mastas yra daug agresyvesnis ir platesnis nei buvo tikėtasi.

Derėsis ar atsakys tuo pačiu?

Kyla esminis klausimas dėl prekybos partnerių reakcijos – derėsis ar atsakys tuo pačiu? Ir nors JAV yra didžiausia pasaulio ekonomika, tačiau importas į šią šalį sudaro apie 13 proc. visos pasaulinės prekybos. Taigi, kitų valstybių atsakas iš esmės ir lems „išsivadavimo dienos“ gylį ir mastą.

Kol kas didžioji dalis Vakarų valstybių reagavo prognozuojamai – į nepagrįstus, anksčiau paskelbtus muitus, atsakė tuo pačiu. Europos Sąjunga į didesnius importo muitus plienui ir aliuminiui atsakė apmokestindama žemės ūkio produkciją, įvairias namų apyvokas prekes, burboną ir motociklus. ES lyderiai anksčiau minėjo, kad tolimesnių veiksmų planą, kaip atsakytų į naujai paskelbus muitus. Taigi, tikėtina, kad ir toliau bus atsakoma papildomais muitais JAV prekėms ir paslaugoms.

Ir čia ES turi pakankamai nemažai svertų. Įdomu tai, kad nors Trumpas dažnai mini prekybos deficitą prekėmis (kai JAV importuoja daugiau prekių nei eksportuoja), nutyli prekybos perteklių paslaugomis. Europiečiai yra itin pamėgę įmonių, tokiu kaip Meta, Apple ar Netflix teikiamas paslaugas, o papildomi muitai šioms paslaugoms būtų pakankamai skaudus smūgis JAV. Apie šalies paslaugų eksportą prezidentas neužsiminė ir savo kalboje vakar.

Vienas klausimas – kodėl?

Pasak Trumpo, muitai yra reikalingi tam, kad būtų ištaisytos nesąžiningos prekybos praktikos, kai JAV prekėms yra taikomos eksporto kliūtys. Pavyzdžiui, yra sudėtinga eksportuoti JAV užaugintus javus į ES, kurioje galioja griežtesnis maisto reguliavimas nei JAV. Ne kartą buvo minimas ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, kuris, pasak prezidento, neigiamai veikia JAV eksportuotojų konkurencingumą Europos Sąjungoje. Negana to, taip būtų skatinama įmones perkelti savo gamybą į JAV sukurti daugiau darbo vietų.

Muitų veikimo principas yra pakankamai paprastas – visoms importuojamoms prekėms yra uždedamas papildomas mokestis nuo prekės vertės, o surinkti pinigai nukeliauja į biudžetą. Aišku, taikant muitus neišvengiamai pabrangsta prekės, todėl išauga gyventojų kasdienės išlaidos, o įmonių pajamos sumenksta.

Svarbiu klausimu išlieka, ar naujai paskelbti muitai yra derybinė pozicija, kuria siekiama gauti tai, ko norima (daugiau užsakymų, mažiau apribojimų JAV gamintojams), ir jie ateityje sumažės. Jeigu minimalus JAV taikomas muitas yra 10 proc., tai signalizuoja, kad deryboms vietos yra. Visgi, kol kas tai nėra aišku – net ir savo kalboje Trumpas ne kartą minėjo, kad vienintelė galimybė išvengti muitų - įmonėms produkciją gaminti JAV. Negana to, muitus apibūdino ir kaip pajamų šaltinį, kuris padės sumažinti valstybės skolą.

Gali būti, kad prezidentas tikisi ir silpnesnio dolerio, kuris padėtų JAV gamintojų eksportui tapti konkurencingesniu.

Kas laukia JAV ekonomikos?

Nepaisant to, kokie grandioziniai planai ar ambicijos slypi už Trumpo priimamų sprendimų – tiek JAV, tiek prekybos partnerių ekonomikų augimas ateinančiais metais sulėtės. Negana to, JAV gresia pamatyti ir gerokai spartesnę infliaciją, kadangi šalis neturi tiek gamybos pajėgumų, kad pakeistų visas importuojamas prekes.

Visgi, kol kas atrodo, kad nei augančios kainos JAV, nei išaugusi recesijos rizika, nei krentantys JAV akcijų indeksai naujojo prezidento nesustabdys. Trumpas šiuo metu atlieka savo iškeltą misiją - pakeisti JAV ekonomikos modelį ir pasaulinę prekybos tvarką. Arba, kitaip sakant, ją sugrąžinti dešimtmečiais atgal.

Kaip tai paveiks Lietuvą?

Europa nėra labai priklausoma nuo JAV rinkos – į ją eksportuojamų prekių vertė sudaro mažiau nei 3 proc. ES BVP. Vis tik, kai kurios šalys (Vokietija, Belgija, Airija), bei kai kurie sektoriai yra labiau pažeidžiami ir prekybos konflikto įsisiūbavimas nebus naudingas niekam.

Lietuvos eksportas į JAV sudaro kiek daugiau nei 2 proc. šalies BVP. Visgi, Lietuva daugiausiai eksportuoja naftos produktų ir vaistų, kuriems šiuo metu taikomos muitų išimtys, tad tiesioginė neigiama įtaka augimui būtų maža, iki 0,5 procentinio punkto. Tiesa, gali būti ir netiesioginės įtakos (neigiami lūkesčiai, mažesnės investicijos), visgi, šis efektas didele dalimi priklausys nuo to, kokios bus atsakomosios šalių reakcijos.

Nepaisant to, reikia suprasti, kad tokio prekybos karo globalus pasaulis dar nėra matęs, tad efektas tiekimo grandinėse ar energijos ištekliams nėra aiškus. Galiausiai, nėra aišku, kada šie muitai galėtų būti sumažinti ir koks bus šalių atsakas.

Taigi, pasaulyje pilname neaiškumo, aišku yra tik viena – prekybos karuose laimėtojų nėra. Tad jeigu pasaulio prekybos karas įsisiūbuos, neigiamą to įtaką pajusime visi ir visur.

Pranešimas spaudai.