„Šalta“, sakė Grenlandijoje apsilankęs viceprezidentas JD Vance’as. Ir pridūrė viešai nevartotiną žodį.

Linas Kojala

Jungtinių Amerikos Vasltijų (JAV) viceprezidentai retai kada yra nelaukiami svečiai. Bet šį sykį buvo būtent taip.

Politikas negailėjo kritikos NATO sąjungininkei Danijai, teigdamas, kad ši neatlieka gero darbo rūpindamasi Grenlandijos saugumu, ir primygtinai siūlė vietos gyventojams priimti sprendimą suartėti su JAV – gal net tapti jų dalimi.

Panašu, kad Vašingtono taktika bus skelti pleištą tarp Grenlandijos ir Danijos, suprantant, kad jautrumų juose netrūksta. Salos gyventojai tebeniršta dėl XX a. vykdytos priverstinės moterų kontracepcijos ir rimtai svarsto apie galimybę skelbti nepriklausomybę. Danija yra suteikusi teisę Grenlandijai referendumo būdu priimti tokį sprendimą.

Tik tai savaime nereiškia, kad Grenlandija jungtųsi prie JAV. Anaiptol – šiemet atlikta apklausa rodė, kad prisijungimo prie JAV idėją remia tik 6 proc. Grenlandijos gyventojų. Tad nepriklausomybė savaime nereikštų amerikiečių įtakos stiprėjimo.

Visgi Grenlandijos atsiskyrimo nuo Danijos perspektyva yra vienas iš veiksnių, masinančių JAV. Mat svarstoma, kad tapusi nepriklausoma sala nebebūtų Vakarų saugumo architektūros – NATO – dalimi. O tuo, be abejo, siektų pasinaudoti Kinija ir Rusija. Šį argumentą nuolatos kartoja ir prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, kad Grenlandijos Amerikai reikia dėl „tarptautinio saugumo“.

Kopenhaga neslepia susierzinimo dėl tokio amerikiečių elgesio. Šalies premjerė Matte Frederiksen vadina tai „nepriimtinu spaudimu“. Juk danai – vieni ištikimiausių JAV sąjungininkų. Pavyzdžiui, Afganistane ši šalis proporciškai gyventojų skaičiui prarado bene daugiausiai karių iš visų sąjungininkų. Nepaisant to, dabar atsidūrė D. Trumpo administracijos taikinyje.

Tai atsispindi ir Europos šalies visuomenės nuotaikose. Kovo mėnesį atlikta apklausa rodė, kad 41 proc. danų laiko JAV grėsme jų valstybei, nepaisant istoriškai itin artimų dvišalių santykių. O JD Vance’o vizito metu su juo ne tik atsisakė susitikti Grenlandijos bendruomenės, bet ir surengtas protestas prie JAV ambasados.

Tad Grenlandijos ateitis tebėra neaiški. Šiemet saloje vykę vietos rinkimai lėmė už nepriklausomybę pasisakančių partijų pergalę, tačiau jos neketina to siekti greitai ar radikaliai. Naujasis salos premjeras taip pat tvirtina, kad jungtis prie JAV neketina. Pirmiausiai žadama derėtis su Danija dėl didesnės autonomijos ir finansinių išteklių, mat jau dabar net 53 proc. salos biudžeto pajamų sudaro Kopenhagos parama. Ilgainiui referendumas gali būti surengtas, tačiau tikslios datos nėra. 

D. Trumpo administracija nevengia spaudimo ilgamečiams draugams. Tikslai strateginiu lygmeniu neprarasti pozicijų gali būti suprantami, tačiau priemonės kelia klausimų.  Juolab kad JAV ir Danija nėra strateginės konkurentės – atvirkščiai, siekiai sutampa. Kopenhaga jau ne kartą pakartojo, kad Grenlandijoje esanti JAV karinė bazė galėtų būti išplėsta. Tik patys amerikiečiai, suprasdami atšiaurių sąlygų lemiamus didelius kaštus, iki šiol to neketino daryti.

ELTA inf.