JAV administracijos atstovai privačiai siunčia žinią – įsipareigojimai NATO nesikeičia. Tą praėjusią savaitę man patvirtino keli tarpusavyje nesusiję šaltiniai Europos sostinėse.

Linas Kojala

Šie patikinimai aprėpia NATO kolektyvinės gynybos V straipsnį, branduolinį atgrasymą ir amerikiečių pajėgas Europoje. Net jei bendras karių skaičius, šiuo metu siekiantis apie 90 tūkst., gali būti peržiūrėtas, kol kas jų išvesti iš Aljanso rytinio sparno neketinama.

Įdomu, kad amerikiečių retorika gana nuosekli – jei Ukrainos klausimu daug variacijų ir prieštaringumų, tai NATO atžvilgiu svyravimų mažiau. Net Donaldas Trumpas teigė, kad neleistų Rusijai išplėsti karo į sąjungininkų teritoriją. Tiesa, čia pat pridūrė abejonę, ar visgi reikėtų ginti šalis, kurios gynybai neskiria pakankamai lėšų. 

Tikėti tuo ar ne? Skeptikas atsakytų, kad užtektų vienos prezidento žinutės socialiniame tinkle ir visi iki tol padaryti pareiškimai nublanktų. Sunku su tuo ginčytis, mat JAV administracija išties perrašo tarptautinės politikos normas. Nepadeda ir administracijos atstovų komplimentai Putinui – tame tarpe ir už esą maldas Trumpo sveikatos labui. 

Tokiame prieštaringų pareiškimų fone ramybės nebus. Transatlantinių santykių tarpusavio pasitikėjimas yra supurtytas. Ir vargu, ar sugrįš į senas vėžias.

Visgi dilema, ar tikime teiginiu dėl įsipareigojimų NATO tęstinumo, nėra esminė. Kad ir kaip į šį klausimą atsakysime, Europos šalių sprendimų kryptis nesikeis. 

Lietuvos ir kitų žemyno valstybių strategija išliks dvejopa. Pirma, bandyti, kiek tai ribotai priklauso nuo mūsų, išlaikyti transatlantinį saitą per NATO. Anksčiau laiko paskelbta nuomonė apie Aljanso griūtį jokios naudos nesukuria. O ir pačios griūties nereikės konstatuoti teoriškai – tą pamatytume per savo langus.  

NATO ateičiai palankūs ir kai kurie verslo logikos argumentai. JAV tiesioginių investicijų Europoje vertė – $4 trilijonai. Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, kuris pristatomas kaip absoliutus JAV ateities prioritetas, – keturiskart mažiau. Joks kitas žemynas nėra net arti Europos pagal investicijų apimtis. Ir jos per pastarąjį dešimtmetį išaugo maždaug trečdaliu.

Dėl to nesikeis antra Europos strateginė kryptis – beprecedenčiais tempais stiprinti savarankiškumą gynybos srityje. Šiandien alternatyvos JAV galiai ir ištekliams nėra. Visgi Vokietijos žingsnis praėjusią savaitę atrišti rankas gynybos išlaidų didėjimui yra istorinis. Jei naujus išteklius didžiausia Senojo žemyno ir trečia pasaulio ekonomika naudos apgalvotai, jos potencialas atneš rezultatus. 

Savo vaidmenį turės atlikti ir nacionalinį branduolinį ginklą turinti Prancūzija, santykių su kontinente Europa renesansą išgyvenanti Jungtinė Karalystė, didžiausią Europos kariuomenę be Ukrainos turinti Lenkija. Šie veiksmai pirmiausiai orientuoti į siekį išsaugoti NATO, o blogiausiu atveju – jį perkurti iš naujo. Bet kol kas tezės apie neišvengiamą NATO mirtį yra perdėtos. 

ELTA inf.