Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neabejoja, kad taikos derybų metu Rusija gali pakartoti 2021 m. NATO keltą ultimatumą nesteigti karinių bazių Rytų Europoje.

„Tikrai ištrauks, apie jį tikrai bus šnekama. Aš net neabejoju. Jeigu būsime minkšti – (ultimatumą – ELTA) ištrauks anksčiau“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

2021 m. gruodį, tvyrant įtampai tarp pajėgas prie sienos su Ukraina sutelkusios Maskvos ir Vakarų, Rusija iškėlė ultimatumą NATO. Tuo metu Maskva reikalavo, kad Aljansas negali priimti jokių naujų narių ir ragino nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse. 

Siekiant parodyti tvirtesnę Europos poziciją, K. Budrys ragina Bendrijos politikus mažiau veltis į diskusijas ir imtis daugiau konkrečių iniciatyvų. Kaip galimus sprendimus ministras įvardijo papildomus įsipareigojimus gynybai, papildomą paramą Ukrainai ir sankcijų paketo Rusijai plėtimą. 

„Tai, kad šiai dienai kai kurios šiaurės šalys teikia daugiau paramos nei kai kurios didžiosios valstybės kartu sudėjus – tai turi būti jiems spaudimo priemonė, kad užtenka šnekėti. (...) Reikia spausti, kad turėtų būti sprendimai“, – kalbėjo K. Budrys.

„Jeigu nori atsidurti prie to (taiko derybų) stalo, yra būdas kaip nueiti prie to stalo – turi nusinešti vaišių. Nori daryti įtaką, nori turėti svertą – ne retoriniai svertai veikia Rusiją, Rusiją veikia lazdos. Mes turime tų lazdų – panaudokime. Jeigu po kelių savaičių liksime prie to paties, tai arba eisime į regioninius sprendimus, arba galėsime tik skųstis, kaip čia taip negerai atsitiko“, – pabrėžė jis. 

Pastaruoju metu abejonių dėl JAV įsipareigojimų užtikrinti saugumą Europoje sukėlė į Baltuosius rūmus grįžusio Donaldo Trumpo pareiškimai. JAV lyderis nuolat akcentuoja, jog, Europos šalims neskiriant pakankamai dėmesio ir finansų gynybai bei saugumui, Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO. D. Trumpas reikalauja, kad kiekvienos narės išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. BVP.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 4 proc. nuo BVP, o nuo kitų metų Valstybės gynimo taryba (VGT) šį skaičių siūlo padidinti iki 5-6 proc. nuo BVP.

D. Trumpo retorikos nelaiko rusišku naratyvu

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad pastaruoju metu išsakytos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo retorikos Kremliaus propaganda nelaiko. Visgi, pažymi jis, yra teiginių, kuriuos reikėtų pataisyti.

„Nevadinčiau to rusišku naratyvu. Kietesnės retorikos esame matę ir anksčiau. Taip, kai kurie teiginiai neatitinka tikrovės. Tas yra akivaizdu, bet yra erdvės pataisyti tą informaciją“, – teigė K. Budrys. 

„Kaip ir nuolat kartojamas naujosios prezidento administracijos teiginys, kad Amerika teikia daug daugiau paramos nei Europa. Tai yra tiesiog faktinė netiesa. Visą statistiką turime ir žinome, kad trečdaliu daugiau paramos yra Europa suteikusi“, – pridūrė jis. 

Taip pat, pasak užsienio reikalų ministro, kiekvieno naujosios JAV administracijos įrašo socialiniuose tinkluose nederėtų laikyti jų geopolitinės laikysenos lūžiu. Anot jo, svarbu ne tai, ką daro amerikiečiai, o tai, kokios pozicijos laikosi Europa.

„Nepulčiau vertinti kiekvieno įrašo socialinėje platformoje ir sakyti, kad čia jau lūžo į vieną ar į kitą pusę JAV laikysena. Girdime iš kolegų amerikiečių, kurie sako, kad tai yra pradinis kontaktų užmezgimas ir į derybas (dėl taikos Ukrainoje – ELTA) dar tik bus įeita. Tai ir palaukime, su kuo ten bus įeita“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ aiškino K. Budrys.  

„Tačiau, kur neturime laukti, tai yra europiečių pozicija, laikysena ir veiksmai. Laikas bėga, dienos bėga. Ši savaitė, kita savaitė yra labai svarbios dėl to, kad susijusios ir su trečiosiomis karo metinėmis, ir ne vienu svarbiu susitikimu. (...) Vienas dalykas yra tai, ką daro amerikiečiai. Tačiau man daug svarbiau, ką darome mes, ką daro Europa“, – akcentavo jis. 

Trečiadienį JAV prezidentas pavadino Volodymyrą Zelenskį diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis. Prieš tai jis pažėrė tuos pačius teiginius, kuriuos kartoja Kremlius: kad Ukraina pati kalta dėl karo ir kad V. Zelenskis nėra teisėtas prezidentas.

Savo ruožtu V. Zelenskis apkaltino D. Trumpą pasidavus Rusijos „dezinformacijai“. 

ES nekeičia laikysenos

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad nuo vasario 24 d. įsigaliojantis 16 Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas Rusijai parodo, jog Europos pozicija Kremliaus agresijos atžvilgiu nesikeičia. 

„Jei imtume vien paketą, kaip tokį, ar jis gali turėti kritinę reikšmę? Ne, bet jis yra svarbus. Ir ypač dabar vykstančių įvairių kontaktų kontekste yra svarbu rodyti, kad ES nekeičia savo laikysenos ir su sankcijomis juda toliau į priekį ir spaudžia Rusiją, veikia jos ekonomiką“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

Ministras pripažino – naujasis paketas ne toks platus, kaip tikėjosi Lietuva. Tačiau, anot politiko, diskutuoti dėl rusiškų dujų, metalo, atominės energetikos ribojimų bus galima pavasarį, planuojant 17 sankcijų paketą. 

„Tai nėra mūsų maksimalių ambicijų paketas. Neturime ten suskystintų dujų, nes nepavyko rasti vienbalsiškumo. Taip pat neturime atominės energetikos ir su ja susijusių įmonių ir projektų Europoje. Neturime platesnių įmonių ir finansinių įstaigų sąrašo. Bet yra vietų, kur dar galime paspausti. Bet bent jau turime pajudėjimą link metalų, eksporto platesnio apribojimo, šešėlinio laivyno ribojimo išplėtimo“, – sakė jis. 

„Ta laikysena, žiūrint į priekį, į kovo, balandžio mėn. su planuojamu 17 sankcijų paketu, turi būti išlaikoma stipri. Ir Lietuvos vaidmuo turi būti reikšmingas. Tą mes iš karto ir sakome“, – kalbėjo K. Budrys.

JAV negali mažinti iš ES pusės taikomų sankcijų 

Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui antradienį pareiškus, kad JAV pasisako už sankcijų mažinimą, K Budrys pabrėžia – Vašingtonas gali žadėti tik sprendimus, kuriuos pats gali priimti. Tad, anot jo, jei derybų tarp JAV ir Rusijos metu bus norima aptarti ES sankcijas, jose turės dalyvauti ir Europos šalys. 

„Tai, ką gali JAV pusė žadėti, tai tuos sprendimus, kuriuos gali patys priimti. Aš tik priminsiu, kad prieš 2022 m. vasario mėn. derino JAV ir ES sankcijų paketus. Tai mes kažkiek darome ir G-7 formatu. (...)  JAV negali nuimti sankcijų be ES prie stalo. Ir tai vienas iš svertų, kuris suteikia mums tam tikrą sprendimo teisę“, – sakė K. Budrys. 

Taip pat jis pabrėžė, kad Kremliaus agresija, dėl kurios ES pradėjo taikyti sankcijas, nepasibaigusi. 

„Priežastys, dėl kurių įvestos sankcijos, neišnyko“, – tikino ministras.

Trečiadienį ES šalys susitarė dėl naujo sankcijų Maskvai paketo. Jis įsigalios pirmadienį, trečiųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių dieną.

Įsigaliojus sankcijoms, dar 13 bankų bus pašalinti iš „Swift“ mokėjimų sistemos. Be to, aštuonios rusų žiniasklaidos priemonės praras savo transliavimo licencijas ES. Taip pat įvedamas platus draudimas importuoti rusišką aliuminį bei aliuminio lydinius, uždraudžiama išvežti prietaisus, kurie gali būti naudojami koviniams dronams valdyti.

Be to planuojami dar griežtesni veiksmai prieš vadinamąjį rusų šešėlinį laivyną.  Sankcijų taisyklės pakeistos taip, kad ateityje baudžiamosios priemonės galėtų būti pritaikytos ir laivų kapitonams bei savininkams. 

Vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną sudaro neaiškios nuosavybės laivai, kurių dalis net nėra apdrausti. Jie, pavyzdžiui, naudojami kainų luboms, kurias Vakarai taiko rusų naftos eksportui į trečiąsias šalis, apeiti arba Ukrainoje vogtiems grūdams gabenti. Be to, yra būgštavimų, kad jie gali būti naudojami sabotažo aktams prieš duomenų kabelius Baltijos ir Šiaurės jūrose.

ES sankcionuojami laivų kapitonai ir savininkai negalės atvykti į ES. Be to, bus įšaldytas Bendrijos šalyse esantis jų turtas. ES pirmininkaujančios Lenkijos teigimu, tikslas pirmiausiai yra atgrasymas. Kapitonams kol kas negresia bausmės, nes išmesti inkarus tarptautiniuose vandenyse nedraudžiama.

ELTA inf.