Jei Europos šalys skirs pakankamai finansų gynybos stiprinimui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) iš žemyno neatitrauks savo karinių pajėgų, tikina iš Miuncheno saugumo konferencijos grįžusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Turėjau galimybę tris kartus trumpai pasišnekėti su sekretoriumi Hegsethu ir vienas iš svarbiausių dalykų yra pačios valstybės įsipareigojimas gynybos finansavimui. Mūsų sprendimas, kad mes dabar turime 4 proc. šiais metais ir 5-6 proc. planuojame nuo 2026 m., yra viena svarbiausių, jei ne pati svarbiausia sąlyga efektyviam komandiniam darbui“, – apie tolimesnį bendradarbiavimą su JAV žurnalistams sakė ministrė.

„Labai aiškiai buvo pasakyta, kad tai garantuoja, kad turėsime efektyvų komandinį darbą, ir ta pagalba iš Jungtiniū Valstijų valstybėms, kurios pačios investuoja į gynybą, nėra kvestionuojama“, – pridūrė ji.

D. Šakalienė pabrėžė, kad, nepaisant naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbų apie galimą pasitraukimą iš NATO, Vašingtonas ir toliau rengiasi tęsti bendradarbiavimą. Tačiau, anot jos, JAV mainais tikisi, jog Europos valstybės pačios išspręs savo gynybos spragas.

„Labai aiškiai visi perėjome prie suvokimo, kad Europa ginsis pati, padedama Jungtinių Valstijų. Tas tikrai buvo pabrėžta keletą kartų įvairiomis formomis“, – akcentavo ministrė.

„Jungtinės Valstijos nesiruošia palikti NATO, jos nesiruošia palikti savo Europos sąjungininkų, tačiau netoleruos daugiau disbalanso finansavime. Ir Europa turi uždengti savo gynybos spragas nedelsiant“, – pridūrė ji.

Negalime sau leisti skyrybų

Kalbėdama apie santykius su JAV, D. Šakalienė pabrėžė, jog Rusijos bei Indijos-Ramiojo vandenyno regiono grėsmių akivaizdoje Vašingtono ir europinių NATO šalių santykių nevalia nutraukti, nepaisant to, kokie sudėtingi jie būtų.

„Šiuo metu esame disfunkcinė šeima, bet negalime sau leisti skyrybų, nes kaina būtų per didelė. Galbūt tiesiog šiek tiek skirtingais greičiais judėjo atskiri blokai Europoje. Tai per 24 valandas Briuselyje labai supanašėjo visų valstybių pozicijos“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė.

„Absoliuti dauguma NATO gynybos ministrų kalbėjo apie tai, kad Indijos-Ramiojo vandenyno regionas ir Rusija turi būti matomi kaip vienos dėlionės dalys, ir Europai, ir JAV reikės šiais klausimais labai artimai bendradarbiauti“, – pridūrė ji.

Praeitą savaitę Vokietijoje vyko 61–oji Miuncheno saugumo konferencija. Vienu svarbiausių tarptautinių saugumo politikos forumų laikomas renginys truko iki vasario 16 d. Jame dalyvavo apie 60 šalių ir vyriausybių vadovų, 150 ministrų bei tarptautinių organizacijų lyderių.

Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.

ELTA inf.