JAV prezidentas D. Trumpas pradėjo pildyti savo rinkiminius protekcionistinius pažadus ir, nusižengdamas tarptautinės prekybos teisei, šeštadienį pasirašė įsaką įvesti pirmuosius papildomus muitus JAV prekybos partnerėms, su kuriomis JAV turi reikšmingus tarptautinės prekybos disbalansus.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė

Pagal importo dalį visame JAV prekių importe 2023 m. pirmavo Meksika (15 proc.), importas iš Kanados siekė 13,5 proc., o iš Kinijos – 13 proc. Visam importui iš Kinijos buvo įvestas papildomas 10 proc. tarifas, o kaimynėms Meksikai ir Kanadai teks susimokėti 25 proc. importo muitus. Tiesa, Kanados eksportuojamiems energetikos nešėjams bus taikomas 10 proc. muito tarifas.

Galutinis vienkryptis muitų efektas priklausys nuo gebėjimo atrasti kuo pakeisti JAV rinką, bandymų apeiti muitus per tiesiogines užsienio investicijas JAV ar galimybių nukreipti eksportą per tarpininkes šalis, kurios išvengs muitų karų, ir, galiausiai, pačios JAV paklausos elastingumo tarifų didinimui. Kai kurių prekių poreikis bus toks, kad JAV importuotojai bus linkę padengti muitus patys. Vis dėlto, akivaizdu, kad tuo viskas nesibaigs.

„Akis už akį“. Kanada jau paskelbė apie griežtą atkirtį įvesdama atitinkamus 25 proc. dydžio muitų tarifus JAV importui, Meksikos vadovė taipogi nurodė, kad ruošiami atsakomieji sprendimai. Kinija kol kas apie savo atsaką nepaskelbė, o net penktadalį prekių ir paslaugų į JAV eksportuojanti ir vieną gilesnių prekybos su JAV disbalansų turinti Europa laukia savo nuosprendžio.

Labiausiai sunerimusios tos ES narės, kurių eksporto struktūroje JAV vaidmuo itin reikšmingas. Pavyzdžiui, Airijos eksportas į JAV 2023 m. siekė 27 proc. viso šalies eksporto, Suomijos – 11 proc., Italijos – 10,7 proc., Vokietijos – 9,9 proc., Švedijos – 8,9 proc., Danijos – 8,3 proc. Vis dėlto, jei pirmoji muitų salvė nebūtų agresyvi, nemažą jos poveikio dalį niveliuotų stiprėjantis doleris.

Atsakomieji Kanados ir Meksikos muitai bus skausmingi ir jų pačių ekonomikoms. Kanados ir JAV tarptautinės prekybos ryšiai be galo tamprūs: eksportas į JAV 2023 m. sudarė 77 proc. viso Kanados eksporto, tuo tarpu importas iš JAV – pusę viso Kanados importo. Analogiškai, Meksikos importas iš JAV sudaro apie 45 proc. viso šios šalies importo. Taigi, net jei tokia „akis už akį“ šių šalių elgsena ir galbūt bus naudinga diplomatiniame dialoge, tačiau jų ekonomikoms toks gilėjantis muitų karas suduos keleriopą smūgį: nuo sumenkusių eksporto srautų, prarastų importo rinkų iki infliacijos šuolio, padidėjusio nedarbo ir vangesnės ekonomikos raidos trajektorijos.

Atsakomųjų veiksmų manevro laisvės atžvilgiu, Kinija ir Europos Sąjunga yra atsparesnės, nes jų importas iš JAV santykinai yra gerokai mažesnis. 2023 m. duomenimis, JAV importas į ES siekė 13,8 proc., o į Kiniją – 11 proc. viso šios šalies importo.

„Skaudės“ ir JAV vartotojams. Nėra abejonių, kad, pirmiausia, dantis parodys JAV FED užkalbėjimams sunkiai pasiduodanti infliacija. Dėl muitų brangsiantis importas neabejotinai formuos prekių pasiūlos disbalansus ir dar labiau kaitins infliacinius procesus JAV. Į tai priverstas reaguoti JAV centrinis bankas kels palūkanų normas, o tai tiek verslui, tiek vartotojams didins paskolų aptarnavimo naštą. Tiesa, dalį D. Trumpo tarifų bausmės partneriams gali kompensuoti stiprėjantis doleris.

Kaip galimi muitų karai paveiks Lietuvos ekonomiką? Lietuva į JAV pernai eksportavo 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. 29 proc. šio srauto sudarė mineralinis kuras, 27 proc. – chemijos produktai, įskaitant trąšas ir farmacijos gaminius, 10 proc. – baldai, patalynė, čiužiniai; 7,4 proc. – optikos, foto ar kinematografijos, matavimo, tikrinimo, medicinos prietaisai ir aparatai; 4,9 proc. – dirbiniai iš juodųjų metalų; 4 proc. – elektros mašinos ir įranga bei jų dalys.

Lietuvos paslaugų eksporto struktūroje, šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, į JAV krypo tik nepilnai 3,9 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto. Apie du trečdalius šio eksporto sudarė informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugų eksportas. Būtent šios kategorijos paslaugų eksportuotojams JAV rinka yra itin svarbi, nes į ją keliauja apie ketvirtadalį viso Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugų eksporto.

Taigi, nors tiesioginiai Lietuvos prekybos ryšiai su JAV nėra kritiniai, tačiau neišvengsime platesnio masto netiesioginio poveikio per prekybos partnerius, kuriems tiekiame tarpinio vartojimo prekes. Vis dėlto, nebūtinai visi šie netiesioginiai poveikiai bus neigiami. Pavyzdžiui, kertinėms eksporto partnerėms Vakaruose ieškant galimybių optimizuotis ir didinti konkurencingumą, tam tikrų komponentų užsakymų mums gali netgi padaugėti.

Apibendrinant, tokios plataus masto intervencijos į tarptautinę prekybą gali turėti itin skaudžių pasekmių pasaulio ekonomikai, kuri pastaraisiais klestėjo dėl išaugusios globalizacijos ir tarptautinės prekybos vaidmens pasaulio BVP. Ilgėjant tiekimo grandinėms, šalys įdarbino savo konkurencinius pranašumus, išnaudojo efektyvinimosi ir masto ekonomijos potencialą bei plėtė rinkas.

Tuo tarpu, protekcionistiniai „akis už akį“ kirčiai nuves priešinga kryptimi. Dėl muitų ir prekybos barjerų susidarys prekių ir paslaugų lokalūs deficitai, neefektyvumo vakuumai, sušoks kainos ir visos šios problemos ilgainiui transliuosis į kuklesnius ekonomikos rezultatus.

Be to, tai, ko D. Trumpas imasi dabar, laužo pasitikėjimą ilgalaikėmis iki tol galiojusiomis partnerystėmis ir dar labiau didina pasaulio geoekonominę fragmentaciją. Jo protekcionistinis karas prieš visus, įskaitant ir pagrindinius sąjungininkus bei partnerius, apsunkina Vakarų demokratinių šalių partnerystės bloką papildomomis rimtomis ekonominėmis trintimis. Tad rasti bendrą sutarimą įvairiais klausimais gali būti dar sunkiau.

Jei įsiplieks prekybos karai, ilguoju laikotarpiu laimėtojų nebus. 1929-1939 Didžiosios Depresijos istorinis pavyzdys rodo, kad protekcionizmas ir muitų karai neužtikrina ekonominių pergalių, nesprendžia ekonominių problemų, o jas tik pagilina.

BNS inf.