Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad konservatorių frakcijos susitikimo su premjeru Gintautu Palucku metu iš socialdemokrato neišgirdo net preliminaraus plano, kaip Vyriausybė sieks užtikrinti 5-6 proc. nuo BVP siekiantį gynybos finansavimą.

„Mes norime, kad 5-6 proc. nuo BVP ambicija gynybai taptų realybe. Ir esame pasirengę paremti tikrai protingus sprendimus. Bet tada reikia turėti bent preliminarų planą. Bet šiandien aš nieko neišgirdau – tik dangstymasis kažkokiais dokumentais. Bet finansavimas niekada nebuvo toks konfidencialus“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas. 

Konservatorius aiškino, kad tvarus finansavimas reikalingas ne tik norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją, bet ir užtikrinti jos tolimesnį aprūpinimą ir palaikymą. 

„Klausimas yra ne tik iš kur surinkti 15 mlrd. eurų, bet ir kaip palaikyti diviziją toliau, ateityje, kai reikia tvarių finansavimo šaltinių“, – sakė jis. 

„Jei planuotume visa tai dešimtmečiu į priekį, reiktų modeliuoti taip: pirmiausiai susidėlioji, kiek reikia lėšų vienkartiniams pirkiniams, o po to tam, kad diviziją palaikyti. Ir tai ne tik ginkluotė, bet personalo palaikymas, amunicijos užsipirkimas, nes ji sensta, infrastruktūros įrengimas, treniravimosi erdvės. Ir tai turi turėti tvarų finansavimą, nes dešimt metų iš eilės skolintis yra savižudybė“, – komentavo jis. 

L. Kasčiūnas neabejoja, kad „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio retorika sutrukdys valdantiesiems pasiekti gynybos finansavimo tikslus. Tačiau, pabrėžia jis, jei egzistuotų konkretūs planai, konservatoriai palaikytų idėją gynybai skirti daugiau. 

„Aš manau, kad tai tikrai nepadės. Bet mes esame pasiruošę padėti, jei bus gerų sprendimų. Bent jau kalbant apie gynybą. Bet tam turi būti realus pasiūlymas“, – teigė L. Kasčiūnas. 

Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba  (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. 

Po tokio VGT sprendimo TS-LKD prezidiumas paragino socialdemokratus imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl saugumo politikos. Konservatoriai siūlo dokumente įtvirtinti aiškų planą, kaip bus siekiama VGT tikslų.

2022 m. daugelis parlamentinių partijų pasirašė atnaujintą susitarimą dėl gynybos. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.

Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.

ELTA inf.