Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas ragina valdančiuosius šaukti koalicinę tarybą, kurioje būtų aptarti kritikos viešoje erdvėje pastaruoju metu susilaukiantys „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimai. Pasak jo, koalicijai galiausiai reikia apsispręsti, kiek „purvo ant savęs gali nešti“.

„Kadangi tai (koalicinė taryba) turbūt yra vienintelis būdas, kaip jiems susirinkti kartu, ir jis labai retai išnaudojamas, tai būtų miela malonu, jeigu susitiktų ir pasikalbėtų bent jau pradžiai“, – „Žinių radijui“ teigė F. Jansonas.

Prezidento patarėjas leidžia suprasti, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais juodina ne tik savo, bet ir koalicijos reputaciją.

„Tai pirmiausiai koalicijos sprendimai ir koalicijos požiūris į tai, kaip viskas vyksta. Bet aš sakau, jeigu eina trys vyrai susikabinę rankomis ir tas, kuris per vidurį, taškosi balose purvais, tai visi kiti lieka purvuose“, – sakė F. Jansonas.

„Tai arba jie turi nuraminti tą, kuris mėgsta vartytis purvyne, arba apsispręsti, kiek purvo gali ant savęs nešti“, – pridūrė jis.

Visgi, anot F. Jansono, koalicijos likimas labiausiai priklausys nuo premjero Gintauto Palucko.

„Čia yra premjero pozicija – ar jis norės juos sutaikyti, ar norės, kad jie susidaužtų kaktom. Tai jo sprendimai. Bet kokiu atveju prezidentas ir prezidento institucija – mes kalbame apie Lietuvą“, – sakė F. Jansonas.

„Čia nėra kalbos apie tai, ar ponas Skvernelis, ponas Paluckas ir ponas Žemaitaitis mylės vienas kitą. Esmė, kad jie darytų tai, kam juos išrinko Lietuvos žmonės ir kad jie dirbtų Lietuvai“, – akcentavo jis.

Prezidento atsakomybės nemato

Tačiau šalies vadovo patarėjas taip pat pabrėžia nemanąs, kad dėl dabartinės koalicijos atsakomybę neša ir prezidentas Gitanas Nausėdas, palaiminęs šią valdančiąją daugumą.

„Lietuvos Konstitucija yra tokia, kokia yra, koalicija susidaro prezidentui to norint ar nenorint. Buvo daugybė koalicijų, kurių nenorėjo nė vienas prezidentas, bet jos buvo sudarytos. Tai šiuo atveju – ką prezidentas galėjo padaryti dėl Vyriausybės formavimo, jis padarė, o kaip trys vyrai susitarė, tai čia jau jų asmenins reikalas“, – akcentavo F. Jansonas.

Pastarosiomis savaitėmis „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio pareiškimai apie Ukrainą, Lietuvos saugumą bei gynybos finansavimą sulaukė ne tik oponentų, bet ir koalicijos partnerių, Prezidentūros kritikos.

R. Žemaitaitis viešai kritikavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimus reikšmingai didinti asignavimus krašto apsaugai. Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui paraginus tuo abejojančius politikus nuvykti į Ukrainą, R. Žemaitaitis pareiškė nematąs prasmės to daryti.

„Aušriečių“ pirmininkas dėmesio centre atsidūrė ir dėl pasisakymų apie prezidentą Gitaną Nausėdą. Kaip praėjusią savaitę skelbė LNK žinios, susitikimų su rinkėjais metu R. Žemaitaitis metė kaltinimus šalies vadovui, neva šis siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius ir panaudoti juos gynybai. Taip pat politikas aiškino, jog krašto apsaugą būtų galima finansuoti iš lėšų, kurias Lietuva galėtų gauti atšaukusi sankcijas Baltarusijos trąšų tranzitui.

S. Skvernelis šiuos R. Žemaitaičio pasisakymus pavadino besitęsiančią dezinformacijos kampanija ir nurodė, jog „aušriečio“ pozicijos neatitinka koalicinėje sutartyje įtvirtintų principų.

Tuo metu pats šalies vadovas pareiškė – jeigu R. Žemaitaitis ir toliau tokiais pasisakymais diskredituos Lietuvą, pokyčiai dabartinės koalicijos gretose bus neišvengiami.

Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas toliau kartoja, kad nereikėtų sureikšminti skandalingų „aušriečių“ lyderio R. Žemaitaičio pasisakymų. Vyriausybės vadovo įsitikinimu, koalicijos partnerio pareiškimai apie Ukrainą bei Rusijos grėsmę ar Prezidentūros pasipiktinimą sukėlęs šalies vadovo pasiūlymų iškraipymas jokių realių neigiamų pasekmių neturi.

ELTA inf.