Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymai antrosios pensijų pakopos pertvarkai kelia klausimų, koks yra naujosios sistemos tikslas. Anot centrinio banko vadovo, įteisinus dabartinius siūlymus, antroji pensijų pakopa galėtų gyventojams tapti tik dar vienu taupymo instrumentu.

„Man atrodo, kad turime grįžti prie strateginio klausimo – ar tai pensijų sistemos dalis, ar tai yra kažkoks taupymo instrumentas. Nes, jeigu jame nedalyvauja didžioji visuomenės dalis, jiems vis tiek turės būti užtikrintos tam tikros sąlygos. Tai tada antroji pakopa eina virš pirmosios, bet tai nėra integrali pensijos dalis“, – žurnalistams pirmadienį teigė G. Šimkus.

„Grįžtame į panašią sistemą, kokia buvo iki 2019 metų, kai kaupiančiųjų dalyvių buvo pakankamai mažai, (...) sukaupiamos sumos, atrodo, bus nedidelės, didesnė dalis dirbančiųjų galų gale greičiausiai nedalyvaus“, – sakė jis. 

Toks kaupimo instrumentas, anot jo, pasižymėtų nedidelėmis sukaupiamomis sumomis, o jo vienintelis išskirtinumas būtų taikomos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos. 

„Sukaupiamos sumos bus nedidelės, didesnė dalis dirbančiųjų nedalyvaus. Tai klausimas ar tai pensijų sistemos dalis ar taupymo instrumentas su GPM lengvata“, – sakė jis. 

LB valdybos pirmininko manymu, siūlomi pakeitimai rodo, kad ministerija ir valdančioji socialdemokratų dauguma didesnį dėmesį ketina skirti pirmajai kaupimo pakopai, vadinamajai „Sodros“ pensijai.

Tačiau, anot G. Šimkaus, džiugina tai, kad ministerija atsižvelgė į sausį LB pateiktus siūlymus antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams.

„Kas nudžiugino, kad tie pasiūlymai pateikti greitai. (...) Mes taip pat sausio mėnesį buvome išstoję su keletu pasiūlymu. Ir tai buvo atsisakyti valstybės skatinimo, įtraukti darbdavius, tą patį valdymą keisti nustatant valstybės pensijų fondą, kad valstybė prisiimtų tam tikrą pareigą užtikrinti kaupiamąją dalį, kai dabar viskas atiduota verslui“, – kalbėjo jis. 

„Tie pateikti siūlymai, tai valstybės paskatos mažinimas, lengvesnės kaupimo atostogų sąlygos, bendra informacinė sistema, atliepia ir Lietuvos banko siūlymus“, – sakė jis. 

Paklaustas, ar SADM siūlymai padidins antrosios pakopos patrauklumą, G. Šimkus tikino – teigiamą įtaką pokyčiai turėtų nebet kaupimo pensijai kaip taupymo instrumento patrauklumui.

„Aš galbūt atsakysiu, kad kaip tam tikro taupymo instrumento patrauklumas padidės“, – sakė G. Šimkus. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo lankstesnę kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sistemą. 

Siūlymais ketinama atsisakyti automatinio įtraukimo, jį keičiant savanorišku apsisprendimu kaupti. Numatyta galimybė prie darbuotojų pensijos savanoriškai prisidėti ir darbdaviams, tai darantiems leidžiant naudotis pelno mokesčio lengvata.

Siekiant sutaupyti, taip pat siūloma atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančio valstybės įnašo prie kaupimo, jį keičiant pigiau kainuosiančia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata pačioms įmokoms. Lengvatos lubos siektų šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t.y. 365 eurų per metus.

Norint lėšas atsiimti iki pensinio amžiaus, GPM būtų taikomas tik tiems gyventojams, kuriems iki šio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie turi sukaupę iki vieno anuiteto siekiančias sumas, taip pat, pagal šalies vadovo siūlymą, norintiesiems vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto.

GPM būtų netaikomas, kai visas sukauptas lėšas nori išsiimti 70-100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį.

Taip pat kaupiantiesiems siūloma nustatyti 12 mėn. langą su galimybe pasitraukti, įsigijant papildomus pensijų apskaitos vienetus.

Sulaukus senatvės, išmokos nebūtų apmokestinamos, be to, privalomo anuiteto minimali riba būtų didinama iki 10 proc., o maksimali riba nustatyta ties 50 proc. vidutinės senatvės pensijos. 

ELTA inf.