Europos centriniam bankui (ECB) ketvirtadienį 0,25 procentinio punkto sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai sutaria – tokio žingsnio rinkos tikėjosi. Ekspertų manymu, šiais metais galima numatyti dar kelis tokius sumažinimus, iš kurių antrasis įvyktų jau kovą. 

„Iš tiesų šis sprendimas visiškai nenustebino. Rinkos matė beveik 100 proc. tikimybę, kad šiandien ECB sumažins palūkanas. Ir aš manau, kad tai yra pirmas sumažinimas, bet ne paskutinis“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Viskas vyksta, kaip buvo tikėtasi. Perskaičius pranešimą, kurį skelbė ECB, naujų minčių, kurios indikuotų kažką, ko nežinome, nėra. Matome, kad ir rinka beveik nereaguoja į šį sprendimą. Sakyčiau, kad faktas įvykęs, palūkanos sumažintos, to buvo tikėtasi“, – sakė ir ekonomistas Tadas Povilauskas. 

Anot A. Izgorodino, ECB bazines palūkanas mažinti turėtų sustoti birželio mėnesį, kai pasieks 2 proc., o tolimesnis mažinimas vyktų tik Europos Sąjunga (ES) panirus į recesiją. 

„Mano spėjimas yra toks, kad birželio mėn. bazinės palūkanos pasieks lygiai 2 proc. Ir labai tikėtina, kad vasaros pradžioje Euribor pasieks 2 proc. Aš manau, kad po birželio mėn. ECB nebekarpys palūkanų ir laikys ilgą pauzę, nes norės pažiūrėti kaip karpymai veikia infliaciją, ekonomiką ir skolinimąsi“, – tikino ekonomistas.

„Manau, kad 2 proc. EURIBOR ir 2 proc. bazinės palūkanos – istorijos pabaiga. Tikimybė, kad bankas toliau mažins, yra nedidelė. Nes, jei jie toliau mažins bazines palūkanas, tai bus pripažinimas, kad Europa eina į recesiją“, – pridūrė jis. 

Ekonomistas savo ruožtu taip pat teigė, kad, kaip ir anksčiau, numato geroką bazinių palūkanų mažinimą – pasak jo, 2025 m. pabaigoje bazinės normos gali pasiekti 1,5 proc. 

Tačiau, ekonomisto vertinimu, tolimesnius ECB sprendimus nulems per artimiausias 5 savaites pasirodysiantys duomenys apie euro zonos infliaciją ir ekonomiką. Be to, anot T. Povilausko, didelę įtaką ECB politikai turės ir JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai dėl muitų ir tarifų ES. 

„Liko 5 savaitės iki kito susitikimo kovo 6 d. Tai yra labai trumpas laiko tarpas ir manome, kad palūkanos kovą bus mažinamos, klausimas kiek. Viskas priklausys nuo dviejų svarbių rodiklių –  vasario 3 d. bus paskelbta sausio mėn. infliacija euro zonoje, o kovo 3 d. bus paskelbta vasario mėn. infliacija. Kovą bus atnaujintos ir ekonominės prognozės. Tai šie rodikliai nulems, koks bus sprendimas“, – komentavo ekonomistas. 

„Ir paskutinis veiksnys – tai (Donaldo) Trumpo politika. Svarbu, ką išgirsime dėl tarifų ir muitų, čia didžiausias kintamasis“, – pridūrė jis. 

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį 0,25 procentinio punkto sumažino palūkanų normas. Dabar šios finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 2,75 proc. 

Taip pat nuo 3,15 proc. iki 2,9 proc. sumažinta ir palūkanų refinansavimo norma. Tuo metu riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma sumažinta nuo 3,4 proc. iki 3,15 proc. 

Eurostato duomenimis, metinė infliacija euro zonoje 2024 m. gruodį pakilo iki 2,4 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) pakilo nuo 2,5 proc. iki 2,7 proc.

ELTA inf.