Pagalbos Ukrainai kritikai kartoja joje klestinčios korupcijos naratyvą, kad užsienio valstybių skiriamos lėšos yra naudojamos netinkamai. Toks vertinimas gali kilti iš nežinojimo, stereotipų, Kremliaus propagandos. 

Mažvydas Jastramskis

Bet jis nėra tikslus. Ukrainos skaidrumo rodikliai pastaraisiais metais nuolat gerėja. O bendra korupcijos situacija yra labai panaši į tai, kaip atrodė paskutinės į ES priimtos šalys jų stojimo derybų metu.     

Deja, apie tai, kad Ukrainoje visiškai klesti korupcija, bando įtikinti ne tik tam tikri demagogai Lietuvoje. Šį naratyvą platina ir labai įtakingi Vakarų asmenys. Paramą Ukrainai ne kartą garsiai kritikavo Elonas Muskas. Kai ES nusprendė pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į aljansą, buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeris tą atvirai išpeikė – pagal jį, šalis yra visiškai korumpuota.

Matuoti korupciją labai sudėtinga. Negalime jos tiesiogiai stebėti. Be to, nėra pasaulyje šalies, kuri visas korupcijos praktikas ir normas būtų išnaikinusi šimtu procentų. Bet jeigu siekiame palyginti valstybes – o tik lyginant artėjame prie tiesos – nerasime geriau už patikimų tarptautinių organizacijų sudaromus indeksus.

Organizacija „Transparency International“ kiekvienais metais publikuoja įvairiais duomenų šaltiniais paremtą Korupcijos suvokimo indeksą. Aukštesnės vietos jame rodo didesnį skaidrumą ir mažiau korupcijos. 

Ukrainos atveju matome du svarbius dalykus. Pirma, pozicija pasaulyje yra vidutinė. 2023 m. Ukraina užėmė 104 vietą iš visų 180 tirtų šalių. Kartu su Serbija, Alžyru ir Brazilija. Tokia vieta rodo rimtas problemas, bet iki visiško korupcijos klestėjimo toloka.  

Beje, Egiptas – antra valstybė be Izraelio, kuriai Donaldo Trumpo administracija neįšaldė tarptautinės paramos – stovi laipteliu žemiau. O Rusiją randame dar gerokai pavažiavę į apačią korupcijos link, 141 vietoje. 

Antra, ir tai yra labai svarbu – Ukrainos rodikliai stabiliai gerėja. Per dešimtmetį ji pašoko per 40 vietų. Skaidrumas nuosekliai didėjo ir karo metu. 

Yra didelis skirtumas tarp valstybių, kurios turi korupcijos problemų ir nieko su jomis nedaro, ir tų, kurios pripažįsta situaciją ir imasi veiksmų jai gerinti. Per pastarąjį dešimtmetį Ukraina įgyvendino rimtas institucines pertvarkas. 

Štai keli reformų pavyzdžiai.

2015 m. buvo sukurta elektroninė viešųjų pirkimų sistema ProZorro – ji reikšmingai padidino valstybės skaidrumą ir ekspertų yra laikoma sėkmės istorija. Buvo įsteigtos nacionalinės institucijos, skirtos korupcijos prevencijai ir kovai su ja. 2019 m. pradėjo veikti specializuotas Aukščiausiasis antikorupcinis teismas.   

Šios reformos prisidėjo prie to, kad pastaraisiais metais Ukrainoje baudžiamojo persekiojimo bylų dėl korupcijos skaičius išaugo. Nors kai kurie demagogai tai parodo kaip argumentą už šalies neskaidrumą, iš tiesų tai reiškia kitką – dažnėjančius sėkmės atvejus kovojant su problema. Tikrai klestinčios korupcijos valstybėje apie jos rimtus atvejus oficialiai nėra pranešama. Dėl savaime suprantamų priežasčių. 

Politikos tyrėja Maria Popova pasiūlo įdomų kampą – pažiūrėti, kaip Ukraina atrodo lyginant su kitomis kandidatėmis į ES dabar ir su paskutinėmis priimtomis valstybėmis tada, kai šios dar tik siekė narystės ES. Ji pasitelkia V-Dem ekspertų duomenis. Ši organizacija užsiima demokratijos stebėsena pasaulyje ir pateikia įvairių tipų korupcijos indeksus: politinės, viešojo sektoriaus, vykdomosios valdžios.

Pasirodo, kad vertinimai apie išskirtinį korupcijos lygį Ukrainoje – kuris netenkina tarptautinės pagalbos ar derybų dėl stojimo į ES reikalavimų – neišlaiko palyginimo testo. Tarp šalių, kurios dabar siekia narystės ES, Ukraina atrodo gana vidutiniškai. Iš jų tik Moldova yra reikšmingai skaidresnė. O Šiaurės Makedonija pagal V-Dem organizacijos ekspertų indeksus bendrai turi daugiau korupcijos nei Ukraina.

Iškalbingas yra ir palyginimas su paskutinių ES plėtros etapų šalimis – Rumunija, Bulgarija ir Kroatija. Derybų pradžioje 2000 m. ir net pabaigoje 2007 m. Rumunija turėjo daugiau korupcijos, nei dabar yra Ukrainoje. Bulgarija iš pradžių buvo skaidresnė, o Kroatija – panašaus lygio. Pastaroji šalis derybų metu gerokai patobulėjo. 

Tai galėtų būti Ukrainos artimos ateities trajektorija. Šalis paskutiniais metais ėmėsi labai rimtų veiksmų kovoje su korupcija ir nemažai pasiekė. Žvelgiant į skaidrumo tendencijas, tai turėtų būti argumentas už pagalbą Ukrainai. 

ELTA inf.