Valstybės gynimo tarybai (VGT) siūlant iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), ekonomistas Žygimantas Mauricas nerimauja, kad diskusijose dėl šio tikslo retai aptariama, iš kokių pajamų toks sprendimas būtų finansuojamas. Jis pastebi, kad Lietuvoje auga ir kitų sričių poreikiai, kurie neturint papildomo finansavimo gali lemti didesnį deficitą.  

„Visiškai neaišku, nes nėra apie tai kalbama. Apskritai apie pajamų pusę nelabai kalbama Lietuvoje, tačiau apetitas auga tiek dėl būtinybės didinti krašto apsaugą, tiek kitoms sritims yra dideli pažadai dalinami. Ir tai kelia jau tam tikrą nerimą, nes gali būti, kad, jei ekonomikos augimas nebus toks greitas ar infliacija mažės, tie deficitai gali būti dideli“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, Europoje jau matoma pavyzdžių, kai daug išlaidavusios ar deficitus smarkiai padidinusios valstybės yra priverstos mokėti didžiulius skolos aptarnavimo kaštus ar nebegali didinti socialinių išmokų. 

„Didėjantys kaštai sąlygoja tai, kad jie turės vis daugiau išleisti skolos aptarnavimui. Nepamirškime, kad šios išlaidos priklauso nuo skolos dydžio ir palūkanų normų. Kuo didesnis dydis, tuo ir palūkanų norma didėja“, – aiškino ekonomistas. 

„Gali užsisukti labai neigiamas ratas. Nes gali skolos finansavimas augti tokiu greičiu, kaip gynybos. Ir tada turėsime skirti lėšas būtent skolos aptarnavimui. Prancūzai yra prisivirę tiek košės, kad jie moka didesnes palūkanas nei Graikija. O Rumunija tiek prisidirbo ir paišlaidavo ir deficitas pasiekė 8 proc. nuo BVP, kad turėjo užšaldyti pensijų augimą ir pan. Tai tikrai nelinkėčiau, kad Lietuva, po kelių metų išlaidavimo, prieitų prie tokio lygi“, – komentavo jis. 

Dar yra galimybių surinkti papildomų lėšų 

Ž. Mauricas viliasi, kad sprendimai, iš kur gauti daugiau lėšų šių poreikių finansavimui, Seimui bus pateikti pavasarį. Anot jo, lėšų poreikiams būtų galima sugeneruoti praplėtus dabartinio nekilnojamo turto (NT) mokesčio taikymą, peržiūrėjus taršos akcizus bei panaikinus kai kurias lengvatas, ypač – pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

„Lietuvoje NT mokestis yra (...) Vadinčiau tą esantį dabar labiau infrastruktūros mokesčiu. Dabar daugiabučiai moka tam tikrą sumą savo reikmėms padengti. Tai būtų galima padaryti panašiai su komunaliniais mokesčiais kažką. Ir pasakyti, kad už tuos surinktus mokesčio pinigus bus tvarkoma jūsų aplinka. Ir žmonės mieliau mokės“, – teigė Ž. Mauricas. 

„Bent pradžioje reiktų lengvatas panaikinti, o ne naujų įvedinėti, kur atrodo patys valdantieji nesupranta, ką bandys daryti. (...)  Centriniam šildymui PVM lengvata yra išsiplėtusi. Bet šildymo kaina yra identiška 2012 turėtai. (...) Praėjo 13 metų, tada pajamos buvo dvigubai mažesnės“, – vertino ekonomistas. 

Penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.

„Labai nenorėčiau, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo G. Nausėda.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.

ELTA inf.