Nors socialdemokratai rinkimų programoje žadėjo atkurti Lietuvos santykius su Kinija, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Pekino pozicija dėl Rusijos karo Ukrainoje „palieka vis mažiau erdvės manyti“, jog artimiausiu metu šalys gali atkurti stabilius diplomatinius santykius.

„Kalbant apie Kinijos klausimą, Kinijos pozicija Rusijos pradėto karo Ukrainoje (atžvilgiu), Kinijos pozicija ekonominiuose santykiuose su Europos Sąjunga arba su Europos Sąjungos strategine partnere JAV taip pat palieka vis mažiau erdvės manyti, kad artimiausiu ir vidutiniu laikotarpiu mes galėsime pereiti į kažkokį labai draugišką santykį. Todėl tas (santykių su Kinija) atkūrimas, kuris buvo minimas socialdemokratų programoje, geriausiu atveju apsiriboja diplomatinių santykių atkūrimu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė G. Paluckas.

Jis pakartojo – jeigu Pekinas nuspręstų į Lietuvą atsiųsti šalies ambasadorių, Lietuva taip pat galėtų sekti tokiu pavyzdžiu ir paskirti į Kiniją savo diplomatinį atstovą. Tačiau G. Paluckas leido suprasti, jog artimiausiu metu tokio dvišalių santykių pagerėjimo nesitikima.

„Bet kalbant apie santykių dinamiką, eigą, akivaizdu, kad kelias bus duobėtas todėl, kad mūsų pozicija Kinijos atžvilgiu sutampa su Europos Sąjungos pozicija Kinijos atžvilgiu. Ir tikrai tie santykiai ne gerėja, o stabiliai, po truputį aižėja“, – tęsė ministras pirmininkas.

Po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.

„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu žurnalistams sakė G. Paluckas.

Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.

„Grėsme laikytina Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai svarbi vieninga ES ir NATO šalių narių pozicija Kinijos atžvilgiu“, – nurodo naujoji Vyriausybė.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

ELTA inf.