Gerėjanti ekonominė situacija lietuvius skatina netolimą ateitį vertinti itin pozityviai, rodo Baltijos šalyse atlikta apklausa – nuo vasaros lietuvių optimizmas šiuo klausimu išaugo beveik 9 proc. Tačiau nors planai įsigyti stambių pirkinių tarp šalies gyventojų mažėja, lietuviai iš Baltijos šalių labiausiai yra linkę ateinančius dvylika mėnesių svarstyti kelionių, būsto ir elektronikos įsigijimą bei planuoti remontą.

Optimistiškiausiai finansų perspektyvas vertina lietuviai

Apklausos duomenimis, lietuviai iš visų Baltijos šalių gyventojų ir toliau išsiskiria pozityviausia nuomone apie finansų perspektyvas – palyginti su šių metų vasara, Lietuva savo lyderystę čia dar labiau sustiprino. Šiuo metu 28 proc. respondentų šalyje tikisi, kad jų finansinė padėtis per artimiausius 6 mėnesius pagerės. Latvijoje taip manančių yra kiek mažiau – 24 proc., o Estijoje – vos 16 proc.

„Augantis darbo užmokestis ir bazinių palūkanų bei EURIBOR mažėjimas lemia ir toliau stabiliai augantį lietuvių vartojimo lygį – susiklosčiusios palankios ekonominės aplinkybės šalies gyventojus nuteikia optimistiškesnei ateičiai“, – sako banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Atlyginimų augimo perspektyvą iš visų Baltijos šalių taip pat pozityviausiai vertina lietuviai – Lietuvoje tikinčių, kad jų darbo užmokestis padidės per ateinančius 6 mėnesius, skaičius siekia 35 proc. Latvijoje ir Estijoje taip manančių yra atitinkamai mažiau – 29 ir 23 proc.

„Svarbu paminėti, kad visose Baltijos šalyse darbo užmokesčio vertinimų indeksas yra gerokai didesnis nei finansų perspektyvų vertinimo indeksas. Tai reiškia, kad nepaisant kylančio darbo užmokesčio, visų Baltijos šalių gyventojai jaučia finansinį spaudimą. Pavyzdžiui, didelį susirūpinimą gyventojams kelia aukštos kainos, tad infliacijos problema visame Baltijos regione vis dar išlieka opi“, – sako ekonomistas.

Dideliems pirkiniams išlaidauja šiek tiek santūriau

Apklausos duomenimis, Lietuvoje gyventojų ketinimai leisti pinigus stambiems pirkiniams kontrastuoja su gerėjančia nuomone apie finansų padėtį ir atlyginimus.

„Nepaisant gerėjančių darbo užmokesčio ir finansų perspektyvos vertinimų, šalyje, nors ir nežymiai, padaugėjo gyventojų, kurie neketina arba nežino, ar leis pinigus stambiems pirkiniams. Palyginti su šių metų vasara, gyventojai nori mažiau išlaidauti kelionėms, būsto remontui, transporto priemonėms, buitiniams prietaisams ir baldams. Tačiau per pastarąjį pusmetį išaugo gyventojų noras įsigyti elektronikos prietaisų“, – teigia „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.

Apklausoje dalyvavusių respondentų teigimu, daugiausiai pinigų yra ketinama leisti kelionėms (27 proc.), būsto remontui (23 proc.) ir elektronikai (18 proc.). Latvijoje populiariausių stambių pirkinių trejetuką sudaro būsto remontas (25 proc.), kelionės (22 proc.) ir elektronika (16 proc.), o Estijoje – kelionės (27 proc.), būsto remontas (19 proc.) bei nauji buitiniai prietaisai ir baldai (15 proc.).

Neketina atsisakyti kelionių ir remontų

Pasak A. Izgorodino, ateityje lietuviams planuojant įsigyti keliones, yra pastebimi kintantys šalies gyventojų turizmo įpročiai – mažėja susidomėjusių Turkijos ir Bulgarijos kurortais. Šios kryptys yra keičiamos pasirinkimu vykti į brangesnes ir turtingesnes šalis.

„Pozityvi ekonominė situacija iš sąstingio judina ir nekilnojamojo turto rinką – šalies gyventojai ne tik pasiryžę aktyviai jį remontuoti, tačiau ir įsigyti naują būstą. Šiuo klausimu esame neabejotini lyderiai Baltijos šalių regione“, – sako D. Burdaitis.

Pasak jo, lietuviai iš kitų Baltijos šalių gyventojų išsiskiria ir pasiryžimu įsigyti naują automobilį bei leisti pinigus buitiniams prietaisams ar baldams.

„Transporto priemonę netolimoje ateityje planuoja įsigyti 10 proc. lietuvių, o Latvijoje ir Estijoje šis skaičius mažesnis – atitinkamai 8 ir 6 proc. Apie naujų buitinių prietaisų ar baldų įsigijimą artimiausiu metu svarsto 17 proc. lietuvių, o Latvijoje ir Estijoje tam yra pasiryžę 15 proc. respondentų“, – teigia Darius Burdaitis.

Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, Lietuvos gyventojai ateityje neatsisako planų įsigyti stambesnių pirkinių, o Baltijos regione pirmauja pagal ketinimą leisti pinigus palūkanoms imliuose segmentuose. Visgi, palyginti su šių metų vasara, tokie planai ir ketinimai yra kiek santūresni, o tai lemia kelios priežastys.

„Visų pirma, gyventojai vis dar jaučia kainų spaudimą, taip pat neslūgsta ir nerimas dėl augančios infliacijos. Be to, nors sulaukėme krintančių palūkanų normų, vis dar yra gajus įprotis kaupti piniginį rezervą“, – sako A. Izgorodinas.

Pranešimas spaudai.