Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad apie tai, kas formuos naująją valdančiąją koaliciją Seime kalbėti dar yra per anksti. Anot jos, šiuo metu yra „tarpinė situacija“, tad skelbti pergalės ar pralaimėjimo nėra pagrindo.

„Esame labai tarpinėje situacijoje. Akivaizdu, kad pagal dabar įvertintus balsus, pirmauja socialdemokratai, mes esame antri, mandatų skaičiumi skirtumas nėra įspūdingas. (...) Išskyrus aštuonias, visos vienmandatės yra atviros, ne vienoje dešimtyje vienmandačių mūsų kandidatai išėję į antrą turą ir daugelyje jų pirmauja“, – pirmadienį rinkimams aptarti skirtoje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.

„Po antrojo turo dėlionė matysis aiškiau, o dabar (...) skelbti pergalę nematau pagrindo, tačiau nematau pagrindo ir skelbti pralaimėjimo. Reikės dvi savaites kantriai ir atkakliai dirbti tam, kad galutinis rezultatas Tėvynės sąjungos būtų maksimaliai geras“, – pažymėjo ji.

I. Šimonytė akcentavo, kad viskas priklausys nuo rezultatų vienmandatėse apygardose.

„Esame ankstyvoje stadijoje, kad galėtume pasakyti, kieno iniciatyva bus pirma formuojant būsimą koaliciją. Tai gali būti socialdemokratai, bet gali būti ir Tėvynės sąjunga, priklausomai nuo to, kaip susiklostys rezultatai vienmandatėse. Ir ne faktas, kad kažkuriai iš jėgų bus lengva sudaryti koaliciją“, – teigė ji.

Nemano, kad konservatorių retorika lėmė „Nemuno aušros“ sėkmę

Premjerė taip pat tikino nemananti, kad konservatorių partijos retorika prieš „Nemuno aušros“ partiją galėjo lemti šios politinės jėgos sėkmę. Pasak jos, esminis klausimas yra tai, ar yra įsivaizduojama koalicija su partija, kurios lyderis yra Konstitucinio teismo pripažintas sulaužęs priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų.

„Manau, kad labai keista būtų daryti išvadą, jog kažkieno retorika lemia kitų partijų rezultatus. Sakyčiau, kad esminis klausimas yra ne kiek balsų surinko „Nemuno aušra“ (...), į tokius dalykus reikia žiūrėti kontekste, kokių politinių partijų nebėra ar kurios politinės partijos parodė gerokai blogesnį rezultatą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Klausimas yra apie tai, ar kažkas įsivaizduoja „Nemuno aušrą“ koalicijoje, kuri bus atsakinga už Lietuvos valdymą. Bet, matyt, tą klausimą korektiška būtų kelti po antrojo turto, kada bus aišku, kas turės pirmą ranką formuoti koaliciją“, – aiškino ji.

Konservatorės teigimu, Remigijaus Žemaitaičio antisemitiniai pareiškimai būtų netoleruojami ir Lietuvos strateginių partnerių užsienyje požiūriu.

„Man atrodo antisemitizmas ir Konstitucinio teismo pripažinimas, kad yra sulaužyta priesaika dėl šios priežasties, yra pakankamai rimtas dalykas. Antisemitizmas nėra toleruojamas toje publikoje, su kuria norime būti draugai ir partneriai. Sunku įsivaizduoti, koks būtų požiūris mūsų strateginių partnerių, iš kurių daug tikimės savo saugumo, investicijų požiūriu“, – teigė Vyriausybės vadovė.

„Sunku įsivaizduoti, kad tai praeitų nepastebėta. Čia ta linija, už kuriuos, turbūt, niekas kartu nenori stovėti“, – tvirtino ji.

Žmogaus teisėms dėmesį turės skirti kitos politinės jėgos

Reaguodama į Laisvės partijos nesėkmę rinkimuose, premjerė tvirtino, kad jai yra apmaudu, nes ši politinė jėga skyrė didelį dėmesį žmogaus teisėms. Jos teigimu, šiais klausimais būsimame parlamente turės rūpintis kitos partijos.

„Mūsų ir socialdemokratų rezultatą skiria 17 tūkst. balsų, maždaug. Ramūnas Karbauskis su savo koalicija peržengė 7 proc. barjerą irgi keliais tūkstančiais, Laisvės partijai iki 5 proc. pritrūko irgi kelių tūkstančių. Tokia dabar atrodo dėlionė“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Žinoma apmaudu man galvojant apie tai, kad žmogaus teisių darbotvarkė, kuri svarbi Laisvės partijai ir nemažai daliai Tėvynės sąjungos, mano rinkėjų, tai darbotvarkei kitos politinės jėgos būsimame Seime turės skirti dvigubą dėmesį, nes turime neišspręstų klausimų“, – aiškino ji.

Jeigu opozicijoje būtų su „Nemuno aušra“, dirbtų „kaip išmano“

Paklausta, kaip įsivaizduotų darbą, jeigu opozicijoje būsimame Seime būtų konservatoriai ir „Nemuno aušra“, I. Šimonytė tvirtino, kad tuomet Tėvynės sąjunga „dirbtų kaip išmano“, o dėl R. Žemaitaičio politinės jėgos turėtų komentuoti pats partijos lyderis.

„Jeigu būtų tokia situacija, kad jie būtų opozicijoje ir mes būtume opozicijoje, mes dirbtume savo darbą kaip išmanome, o ką darytų Remigijus Žemaitaitis, tai jam komentuoti“, – sakė ji.

Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų. Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.

Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14,99 proc. rinkėjų palaikymą.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – sulaukęs 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS), pelnę 7,02 proc. balsų.

Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.

ELTA inf.