„Estija daug ko gali pasimokyti iš Lietuvos, o Lietuva – iš Estijos“, – įsitikinęs Estijos ambasadorius Lietuvoje Kaimo Kuuskas. Ir nors visos Baltijos šalys skirtingos, esame panašūs savo vertybėmis, siekiais bei noru būti laisviems.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Estijos krašto apsaugos ministras Hanno Pevkuras diplomatą K. Kuuską paskyrė naujuoju nuolatiniu ministerijos sekretoriumi, tad jis netrukus paliks Lietuvą, tačiau, kaip pats tikina, išsiveš labai vertingą patirtį ir didelę simpatiją mūsų šaliai.

– Baltijos šalys dažnai vadinamos seserimis, turinčiomis daug bendro: nuo istorijos iki geopolitinių pažiūrų. Kiek bendrumo turime iš tiesų?

– Man labai patinka, kai sakoma, kad Baltijos šalys yra seserys. Aš pats turiu keturias dukras. Ir žinote, jos labai skirtingos, nors kartu turi ir nemažai panašumų. Baltijos šalių panašumus lemia mūsų geografija: visos šalys yra prie nuostabios Baltijos jūros, tačiau visos patiriame ir iššūkių, kurie neišvengiami šioje Europos pusėje. Istoriškai mes taip pat panašios – išgyvenome baisią okupaciją, maža to, ši grėsmė vis dar išlieka. Tai puikiai parodo Ukrainos pavyzdys. Kita vertus, Baltijos šalys už savo Nepriklausomybę ir kartu kovojo, ir kartu laimėjo, nes sugebėjo išsilaisvinti. Minime Baltijos kelio 35-ąsias metines. Ilga gyvoji grandinė nuo Talino iki Vilniaus kovai už Nepriklausomybę įkvėpė ir kitas valstybes, bet mes buvome pirmieji.

Bendrumų rastume ir nutolę nuo politikos: turime panašias tradicijas, panašus net mūsų tradicinis maistas – nei lietuviai, nei estai negali įsivaizduoti savo gyvenimo be bulvinių patiekalų. Baltijos šalys turtingos ir savo gamta. Mes turime nuostabius miškus, gausius uogų, grybų. Mūsų tautos yra dainingos. Estijos prezidentas Alaras Karisas dalyvavo jubiliejinėje Dainų šventėje Lietuvoje ir taip pat priminė, kad okupacijos laikotarpiu tai buvo pasipriešinimo simbolis, užtikrinęs šalių kultūros tęstinumą. Ir šiandien mums muzika reiškia labai daug. Gal mūsų dainų šventės kiek skiriasi, nes pritraukdami jaunimą mes į šventės repertuarą įtraukiame populiarių dainų, o lietuviai labiau laikosi tradicijų, bet ir vėl smagu matyti, kad esame panašūs ir skirtingi tuo pačiu metu.

– Pakalbėkime apie tai, kas svarbu estams. Kokie svarbiausi jūsų valstybės prioritetai?

– Mes laikomės nuostatos, kad vertingiausias valstybės išteklius yra žmonės, todėl valstybė savo politiką orientuoja taip, kad čia būtų gera gyventi. Esame gana maža tauta, tad negalime sau leisti švaistyti šio ištekliaus. Pavyzdžiui, esame užsibrėžę tikslą, kad vyresnio amžiaus žmonės kaip įmanoma ilgiau dalyvautų socialiniame gyvenime. Mums labai svarbi ir koncepcija, kuri numato mokymosi visą gyvenimą galimybę. Žmonės turi jaustis naudingi, turėti galimybę tobulėti tose srityse, kurios jiems yra įdomios, pavyzdžiui, kompiuterinio raštingumo, robotikos ir pan. Taip pat mums svarbu investuoti į gyventojų sveikatą. Nors pernai pasiekėme rekordinę tikėtiną gyvenimo trukmę, ji nėra tokia ilga, kaip mes norėtume. O juk labai svarbu, kad žmonės kuo ilgiau išliktų sveiki. Tai leistų ilgiau gyventi aktyvų, kokybišką gyvenimą.

Kalbant apie šeimos politiką, svarbu pažymėti, kad mes, kaip ir Lietuva, susiduriame su rimtais demografiniais iššūkiais. Nors ilgą laiką tėvystės išmokos buvo orientuotos į mamas, į vaiko priežiūros sistemą įtraukėme ir tėčius. Jie taip pat gali išeiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti išmokas. Bendra abiem tėvams skirta išmoka padeda derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, suteikia šeimoms daugiau lankstumo. Mokant tėvystės pašalpą išsaugomas vidutinis vieno iš tėvų darbo užmokestis už metus iki nėštumo ir jis mokamas iki vaikui sukaks pusantrų metų, tad šeimos įvertina, ar gali sau leisti susilaukti vaikų, jeigu yra rizika sumažėti pajamoms. Be to, vienas iš tėvų gali likti auginti vaiko, iki jam sukaks treji metai. Žinoma, išmokos jau nebus, bet darbdavys tokiam darbuotojui privalo išsaugoti darbo vietą, o tai taip pat labai svarbu.

Prieš metus Estijos parlamentas pritarė Šeimos teisės įstatymo pakeitimams, kuriais tos pačios lyties poroms suteikta teisė tuoktis. Santuoką gali sudaryti du suaugę asmenys, nepriklausomai nuo jų lyties. Jeigu jie laimingi kartu, gyvena kartu, kodėl mes turėtume drausti jiems įteisinti tuos santykius? Visuomenėje buvo juntama tam tikrų nuogąstavimų, kas bus priėmus įstatymą, bet iš tikrųjų nepasikeitė niekas, tik dalis žmonių gali įteisinti savo laimę, jaustis saugesni.

– Pakalbėkime apie ekonomiką. Estija yra viena iš tų Europos Sąjungos šalių, kur infliacija didžiausia. Kaip jūs tai paaiškintumėte?

– Žinau, kad Lietuvos rodikliai šioje srityje yra geresni. Lietuva yra labiau pramonės valstybė, o mes esame informacinių technologijų šalis ir tas technologijas eksportuojame į Suomiją, Švediją, kur ekonominė situacija šiuo metu sudėtingesnė nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, kuri yra jūsų eksporto šalis.

Kita vertus, informacinių technologijų sritis yra tai, kuo galime didžiuotis. Mūsų vienaragių kuriamas kapitalas atrodo tikrai įspūdingai, nors esame labai nedidelė šalis. Jų Estijoje yra jau dešimt.

– Kaip Estija tapo informacinių technologijų šalimi?

– Žinote, tai neįvyko staiga. Pradžia buvo dar praėjusiame amžiuje. 1996 m. Estijos ambasadorius JAV Toomas Hendrikas Ilvesas, vėliau tapęs mūsų prezidentu, iškėlė idėją: svarbu performuoti valstybę taip, kad sumažintume atsilikimą nuo Vakarų, ir geriausias būdas to pasiekti – mokyti jaunus žmones technologijų ir aprūpinti mokyklas kompiuteriais. Jau minėjau, kad žmonės yra mūsų didžiausias ir vertingiausias išteklius, tad mums svarbu į juos investuoti nuo mažens. Šiandien turime rezultatą.

Perfrazuodami dažną pokštą, pašiepiantį estų lėtumą, sakome, kad mes gal ir lėti, bet mūsų kompiuterių duomenys labai greiti. Ir investicijos į technologinį ugdymą bei technologijas apskritai lemia ne tik tai, kad turime didžiulį vienaragių skaičių, bet ir tai, kad daugelis kasdienio gyvenimo dalykų perkelta į technologinę erdvę. Pavyzdžiui, elektroninis parašas sutaupo daugybę laiko, o balsavimas elektroniniu būdu apskritai yra tai, kuo galime didžiuotis. Esame labai pragmatiška tauta: paskaičiavome, kad mums tai apsimoka, taupo didžiulius pinigus, tad kodėl tuo nepasinaudojus?

Pavyzdžiui, kai vyko parlamento rinkimai, aš buvau ambasadorius Kyjive. Rinkimų metu važiavau iš Talino į Kyjivą, apsistojau viešbutyje Lenkijoje, pasiėmiau savo kompiuterį ir balsavau. Elektroninio balsavimo priešininkai sako, kad tai nėra pakankamai saugu, tačiau žmonės šia sistema pasitiki – per pastaruosius parlamento rinkimus elektroniniu būdu balsavo daugiau nei pusė visų balsavusiųjų. Be to, elektroninis balsavimas kainuoja gerokai pigiau. O kai pamačiau, kaip lietuviai stovi eilėje per prezidento rinkimus lauke per didžiulius karščius, pagalvojau, kiek laiko švaistoma. Taigi čia Lietuva gali pasimokyti iš Estijos.

– Kalbėjote apie investiciją į technologijas ir pradėjote nuo mokyklų. Ruošdamasi pokalbiui radau įdomų „The Guardian“ tekstą, kuris vadinasi „Nemokami pietūs, pertraukos protams ir laimingi mokytojai: kodėl Estijoje yra geriausios mokyklos Europoje?“. Kaip Estijos mokyklos tapo vienos geriausių?

– Viskas paprasta: mes negalime prarasti žmonių. O visa ko pradžia yra mokyklose. Mes labai daug investuojame į švietimą – apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto kasmet. Dauguma šalių kalba apie tai, kaip svarbu investuoti į gynybą. Žinoma, tai svarbu, bet mums labai svarbu investuoti į švietimą, nes taip kuriame savo ateitį. Estijoje buvo gerokai padidinti mokytojų atlyginimai, nes užsibrėžėme tikslą kelti profesijos prestižą. Taigi dabar karjerą pradedančio mokytojo alga beveik siekia vidutinį atlyginimą šalyje, o vidutinė mokytojo alga yra 2 200–2 300 eurų iki mokesčių. Tik verta paminėti, kad pas mus darbo jėga apmokestinama kitaip nei Lietuvoje – didžiąją dalį mokesčių sumoka darbdavys. Taigi ir atlyginimas į rankas mokytojams yra konkurencingas.

Be to, valstybė daug investuoja į mokyklų infrastruktūrą – ne tik į sporto kompleksų įrengimą, aplinkos tvarkymą, bet ir į naujų mokyklų statybas.

– Turime pakalbėti ir apie gynybą. Kaip ją mato Estija?

– Karo Ukrainoje kontekste kaip niekada aiškiai suvokiame, kad gynybos klausimas yra mūsų išlikimo klausimas. Pirmiausia turime padėti atsilaikyti Ukrainai ir laimėti šį karą, nes agresija XXI a. negali būti toleruojama. Tai suvokia dauguma valstybių, o Baltijos šalys – ypač. Todėl mes tiek padedame Ukrainai – juk tai investicija į mūsų pačių saugumą. Kiekvienas sunaikintas Rusijos tankas yra tas tankas, kuris niekada neįvažiuos į mūsų šalių teritorijas. O juk Baltijos šalys buvo tos, kurios dar iki karo pradžios kalbėjo Vakarams, kad Rusija yra pavojinga. Šiandien galime tik pasidžiaugti, kad ukrainiečiai kovoja, jie atsilaiko, o situacija Kurske apskritai parodė, kad Ukrainos kariuomenė gali labai daug, o Rusijos grasinimai pasauliui savo stipria ir nesustabdoma jėga nėra tiek realūs, kaip kai kam atrodė.

– Nuo 2022 m. vasario 24 d. Estija priėmė daug pabėgėlių iš Ukrainos. Naujausiais skaičiavimais, jie sudaro daugiau nei 3 proc. Estijos gyventojų. Kokių iššūkių tai kelia?

– Iššūkių tikrai turime daug: nuo jų priėmimo, įdarbinimo, vaikų aprūpinimo darželiais ir mokyklomis iki integracijos į visuomenę apskritai. Iš pradžių nemažai pabėgėlių manė, kad galės netrukus grįžti namo, tad integracija vyko lėčiau, nei galėjo, be to, ukrainiečiai neskubėjo mokytis estų kalbos. Tačiau karas užsitęsė, tad dabar matome, kad atvykėliai jau mokosi kalbos, dirba ir tikrai stengiasi integruotis į mūsų visuomenę.

– Grįžkime prie Lietuvos ir Estijos bendrumų. Kokie bendri projektai turi būti plėtojami? Kur mes turėtume aktyviau bendradarbiauti?

– Mūsų visų trijų Baltijos šalių prioritetas yra susisiekimas. Su Europa turime kelių ir oro susisiekimą. Tačiau jeigu atsitiktų kokia gamtinė nelaimė ar Rusijos agresijos išpuolis, oro susisiekimas greičiausiai būtų stabdomas, tad mums labai svarbu pasirūpinti keliais, geležinkeliu. Deja, Vilnių su Talinu, Baltijos šalis su Varšuva sujungti turinti geležinkelio linija „Rail Baltica“ vėluoja. Vakarų Europoje puikiai išplėtotas susisiekimas greitaisiais traukiniais, o pas mus tokios infrastruktūros nėra. Tačiau Estijoje mes statome „Rail Balticą“. Pradėjome nuo šiaurės ir judame pietų link. Ir labai tikimės, kad mūsų kaimynės taip pat sparčiai judės įgyvendindamos šį projektą.

Kitas mūsų skaudulys – „Via Baltica“. Būdamas ambasadoriumi daug važinėju iš Estijos į Lietuvą šiuo keliu. Deja, ir čia norimos pažangos nėra, nors tai yra esminė mūsų šalių kelių arterija. Ir ne tik galvojant apie šalių saugumą, bet ir paprasčiausio patogumo prasme. Palanga, Nida yra nuostabūs kurortai, kaip ir daugelis kitų visose trijose Baltijos šalyse, bet nepakankamai žmonių vyksta ten ilsėtis, nes kelias nėra patogus. Kita vertus, susisiekimas yra svarbus ir verslui. Lietuva yra estų verslininkų prioritetinė šalis investuoti.

Labai svarbus žingsnis pirmyn žengtas energetikos srityje. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės susitarė nebepratęsti sutarties dėl dalyvavimo bendroje elektros sistemoje (BRELL žiede) nuo kitų metų vasario.

– Pabaigoje pakalbėkime apie kultūrą ir turizmą. Tartu – Europos kultūros sostinė. Kodėl verta šį miestą aplankyti dar šiemet?

– Verta, nes kultūros niekada nebus per daug, be to, kaimynai turi lankyti vieni kitus. O Tartu aš pats studijavau, tad šiam miestui jaučiu daug sentimentų, jis nuostabus. Kaip kultūros sostinėje jame vyksta daugybė renginių, tad kiekvienas atras tai, kas jam įdomu.

Svarbu pasakyti ir tai, kad tarp Lietuvos ir Estijos vyksta puikūs kultūriniai mainai. Mūsų šokėjai, dainininkai vyksta į Lietuvą, o lietuviai – pas mus. Mūsų teatrų trupės važiuoja pas jus, jūsų – pas mus. Labai noriu pasidžiaugti ir tuo, kad estų rašytojų knygos verčiamos į lietuvių kalbą. Tikiuosi, lietuviams patiks. Taigi tęskime tą gražią Baltijos šalių draugystę.

Estija skaičiais

* 2024 m. pradžios duomenimis, Estijoje gyveno 1,37 mln. žmonių. Palyginti su gyventojų skaičiumi prieš metus, jų padaugėjo 0,6 proc.

* 2023 m. vidutinė gyvenimo trukmė Estijoje buvo 79 metai. Tai geriausias visų laikų rezultatas, ir Estija šiuo rodikliu lenkia kitas Baltijos šalis.

* Preliminariais duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį Estijoje gimė 4 922 kūdikiai – 7 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Jei antrąjį šių metų pusmetį gimdymų skaičius išliks toks, koks yra dabar, bendras gimimų skaičius 2024 m. nukris žemiau pernai jau pasiektos rekordinės žemumos – 10 949 gimimų.

* Liepos pabaigoje paskelbtais Eurostato duomenimis, tarp euro zonos šalių, kuriose infliacija didžiausia, yra ir Estija – 3,5 proc. Remiantis preliminariais duomenimis, tikimasi, kad metinė infliacija euro zonoje liepą buvo 2,6 proc., palyginti su 2,5 proc. birželį.

* 2024 m. antrąjį ketvirtį nedarbo lygis Estijoje buvo 7,6 proc.

* Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Estijoje nuo sausio mėnesio padidėjo 13 proc. – nuo 725 iki 820 eurų. Pernai gegužę Ekonomikos ministerija, Darbdavių konfederacija ir Centrinė profesinė sąjunga pasirašė susitarimą dėl MMA ir vidutinio mėnesio darbo užmokesčio santykio didinimo per ketverius metus iki 50 proc.

* Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Estijoje 2024 m. pirmąjį ketvirtį buvo 1 894 eurai, o tai 8,8 proc. daugiau nei tą patį ketvirtį pernai. Atlyginimų mediana pakilo 9,1 proc. – iki 1 553 eurų.

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 7500 Eur.