Kandidatas į Lietuvos kariuomenės vadus Raimundas Vaikšnoras mano, jog, palaipsniui didinant šauktinių skaičių, maždaug penkių metų perspektyvoje būtų galima pasiekti visuotinį šaukimą. Visgi, brigados generolas tikina, jog tai tiesiogiai priklausys nuo gaunamų valstybės asignavimų bei to, kaip kariuomenei seksis rengti instruktorius.

Taip jis kalbėjo pirmadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, kurio metu sulaukė klausimo apie tai, kokia yra jo pozicija visuotinio šaukimo klausimu.

„Palaikau šią idėją – tuo labiau, kad jau yra ir sprendimai priimti. Dėl laiko – čia, galbūt, diskusinis klausimas, kiek laiko karys turėtų tarnauti, kad gautų pilną parengtumą. Tačiau, jeigu mes galvojame per šį trumpą laiką, ateinančius tris, keturis, penkis metus, (...) kad mes galėtume pasirengti visuotinei gynybai ir, jeigu reikėtų (...), užtikrinti pilną atgrasymą, mes turbūt neturime laiko. Dėl to įvairios tarnybos formos yra svarbios ir naudingos – kad visi, kas nori, turėtų galimybę tarnauti“, – pirmadienį komiteto posėdyje kalbėjo R. Vaikšnoras, referuodamas į Seimo patvirtintą šauktinių reformą.

Anot generolo, net ir trijų mėnesių trukmės įvairių, kariuomenei reikalingų profesijų atstovų specialistų tarnyba gali būti tinkamas kelias, rengiant šauktinius.

Vis tik, pažymėjo R. Vaikšnoras, prognozuojant, kada Lietuvoje būtų galima įvesti visuotinį vaikinų šaukimą, reikėtų įvertinti kariuomenės pasirengimą tokiems pokyčiams, gaunamą finansavimą.

„Per kiek laiko – čia reikėtų labiau pasižiūrėti skaičiukus, kokie pas mus yra projektai. Galima netgi palapines ir konteinerius pastatyti (...), kad būtų galima pašaukti kuo daugiau karių, šauktinių. Bet vis tiek mes dar turime atsižvelgti į instruktorius – kas tai darys. Tik pakviesti karius ir laikyti juos ant kėdutės arba šluoti rikiuotės aikštę – žinote, tai būtų resursų iššvaistymas ir labai bloga žinutė visuomenei“, – tikino R. Vaikšnoras, pažymėdamas ir kovinio rengimo resursų svarbą.

„Mes norime juos užaktyvinti. Geriau trumpiau tarnauti, bet labai efektyviai“, – pridūrė jis.

Todėl, tęsė kandidatas pakeisti dabartinį kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį, jeigu minėtos aplinkybės būtų palankios – t. y., būtų išspręsti tiek finansiniai, tiek personalo klausimai – visuotinis šaukimas galėtų būti pasiektas maždaug penkerių metų perspektyvoje.

„Po kelis šimtus karių pašaukiant vis šviežiai, mes turbūt pasiektume visuotinį šaukimą iki 2028 m., galbūt 2029 m. Bet bijau prognozuoti, bijau prisišnekėti, nes viskas priklausys nuo biudžeto“, – pakartojo jis.

Pirmadienį NSGK apsvarstė R. Vaikšnoro kandidatūrą į kariuomenės vadus – jai pritarta bendru sutarimu.

Dabartinio kariuomenės vado, generolo V. Rupšio kadencija baigiasi šių metų liepos mėnesį.

Pagal Konstituciją, kariuomenės vadą penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.

R. Vaikšnoro kandidatūrai palaikymą yra išreiškę parlamento valdančiųjų ir opozicinių partijų nariai, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė.

R. Vaikšnoras šiuo metu eina sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės štabo viršininko pavaduotojo kariniam rengimui pareigas. Anksčiau jis yra buvęs Sausumos pajėgų vadu, šių pajėgų štabo viršininko pavaduotoju operacijoms, Gynybos štabo Operacijų valdybos viršininku, brigados „Geležinis Vilkas“ vadu.

ELTA inf.