Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) gali dar ne vieną kartą šiais metais mažinti palūkanų normas. Anot jo, jeigu pildysis ekonominės raidos scenarijus, tuomet bus mažesnis poreikis varžančiai pinigų politikai.

„Jeigu ekonominė raida atitiks tą, kuri yra užkoduota prognozėse, matymas pildysis, tai reikš vis mažesnį poreikį varžančiai pinigų politikai, o tai yra palūkanų mažėjimas. Susilaikysiu kas, kaip ir kiek, bet suvaldant infliaciją, jeigu tai pildysis, mes turėsime tolesnį palūkanų normų mažėjimą“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.

„Jeigu pildysis ekonominės raidos scenarijus, manau, kad taip (gali būti dar daugiau nei vienas palūkanų normų mažinimas šiemet)“, – pažymėjo jis.

G. Šimkus aiškino, kad palūkanų normos ir toliau turėtų būti mažinamos ne daugiau, negu 25 baziniais punktais.

„Manau, kad situacija yra tokia, jog ramus, nuoseklus įgyvendinimas kainų stabilumo, užtikrinant, kad infliacija artėja į 2 proc. su 2025 m. pabaiga. Iš dabartinės pozicijos, didesni žingsniai negu 25 baziniai punktai, aš nematau tam poreikio“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

„Tai yra pribrendęs sprendimas, nes nebereikalinga tokio masto varžanti pinigų politika. Nesakau, kad nereikalinga toliau varžanti pinigų politika, šiuo metu poreikis jai yra, infliacija nenugalėta“, – akcentavo jis.

Vis tik LB valdybos pirmininkas nesiėmė vertinti, ar kitas palūkanų normų mažėjimas jau liepos mėnesį.

„Susilaikysiu nuo konkretaus vertinimo dėl liepos. Manau, kad turint omenyje, jog kelias duobėtas, palikime liepos sprendimą liepai“, – teigė G. Šimkus.

ECB ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų sumažino palūkanų normą, o kartu sumažino skolinimosi išlaidas, kurios buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Tačiau tolesnis kelias lieka neaiškus, nes infliacija nepastovi.

Pagrindinė indėlių palūkanų norma buvo sumažinta 0,25 procentinio punkto – iki 3,75 proc. Palūkanų normos laikėsi nuo spalio mėnesio po beprecedentės jų didinimo serijos, prasidėjusios 2022 metų viduryje, siekiant sutramdyti smarkiai augančias vartojimo kainas.

ECB prognozuoja, kad 2024 ir 2025 metais infliacija euro zonoje bus didesnė, nei buvo manoma anksčiau.

Prognozuojama, kad 2024 m. infliacija sieks 2,5 proc., o ne anksčiau numatytus 2,3 proc. 2025 m. ji sumažės iki 2,2 proc., t. y. bus didesnė už anksčiau prognozuotus du procentus. Prognozė, kad 2026 m. infliacija sieks 1,9 proc., lieka nepakitusi.

ELTA inf.