„Lietuviai linkę bausti partijas valdžioje, jei nepateisina lūkesčių, ieškoti „naujų gelbėtojų“, labiau kliautis asmenybėmis nei partijų ideologijomis. Tą rodo apklausose demonstruojamas pritarimas vienmandatėms apygardoms, kur svarbu išrinkti konkretų asmenį, ar tiesioginiai merų rinkimai, kur dominuoja asmenybės bei komitetų populiarumas (jis krenta pagal gaunamas vietas), siejant juos su konkrečiais kandidatais į merus“, – teigia politologė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, papildydama, jog tampa vis sunkiau nuspėti, kiek rinkėjų pasirinks naujas arba mažesnes partijas, kaip nutiko 2016-aisiais laimėjus „profesionalų politiką“ siūliusiai partijai ir 2020-aisiais prognozes viršijus į jaunimą orientuotai partijai.

2024-ieji vadinami rinkimų metais – šiemet Lietuvoje vyks šalies Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai. Anot politologo, VDU PMDF Politologijos katedros vedėjo, profesoriaus dr. Mindaugo Jurkyno, šių rinkimų kampanijos dar tik prasideda, o lietuviai kaip rinkėjai apskritai yra nepastovūs ir neaktyvūs – balsuoti paprastai ateina tik apie 50 proc. Lietuvos gyventojų.

„Lietuviai nėra pastovūs rinkėjai. Rinkiminis kaitumas po paskutinių Seimo rinkimų buvo 20 proc. – kitaip tariant, kas penktas rinkėjas keitė savo pasirinkimą rinkimuose. Visai neseniai rinkiminis lakumas buvo 30–37 proc. Senesnėse demokratijose tie skaičiai mažesni: apie 10–15 proc.“, – paaiškina prof. M. Jurkynas.

Pinigai – motinos pienas politikoje

Vykstant rinkimams, itin svarbų vaidmenį atlieka finansavimas – savaime suprantama, kampanijų metu išleidžiami pinigai gali prisidėti prie geresnių rinkimų rezultatų. Šiuo metu Lietuvoje apie 70 procentų didžiųjų partijų biudžeto sudaro valstybės parama. Mažos arba naujos partijos, kurios gauna mažesnes išmokas iš valstybės, sunkiau konkuruoja su didžiosiomis, ypač Seimo rinkimų metu, pastebi VDU Politologijos katedros docentė dr. I. Unikaitė-Jakuntavičienė. Naujokų sėkmė rinkimuose paprastai būna trumpalaikė – minėto rinkėjų įpročio ieškoti „gelbėtojų“ dėka.

Pasak politologės, valstybės skiriamo finansavimo didžiausia nauda yra didesnis skaidrumas, galimybė atstovauti įvairesniems interesams be specialių įsipareigojimų rėmėjams, didesnis partijų stabilumas. Kita vertus, yra ir trūkumų: tai ne tik minėti konkuravimo sunkumai mažesnėms partijoms, bet ir mažesnė partijų motyvacija veikti atstovaujant visuomenės interesams, nes galimybė gauti paramą iš valstybės ištrynė skirtumą tarp valstybės ir partijų kaip savanoriškų, atstovaujamų struktūrų.

„Augantis politinių partijų priklausymas nuo valstybės paramos leidžia matyti partijų kartelizacijos apraiškas, kuomet jos nutolsta nuo rinkėjų ir skatina pačių piliečių nusišalinimą nuo politikos bei itin mažą pasitikėjimą partijomis – apklausų duomenimis, jomis pasitiki mažiau nei 10 proc. rinkėjų. Kita vertus, tikėtina, kad valstybės parama užtikrina kiek didesnį skaidrumą: pastaruoju metu sumažėjo skandalų dėl finansavimo pažeidimų. Žinoma, apeiti taisykles ir rasti spragų visuomet aktualu politikos veikėjams, bet jų randame vis rečiau“, – dabartinę finansavimo tvarką Lietuvoje komentuoja doc. I. Unikaitė-Jakuntavičienė, pažymėjusi, jog JAV politiko J. Unruh prieš 60 metų pasakyta mintis, kad „Pinigai – motinos pienas politikoje“, aktuali ir šiandien. Tai dažnai patvirtina ir JAV vykstantys rinkimai, kuriuose laimėtojai būna pirmaujantys ir pagal surenkamas kampanijų lėšas.

Politines partijas Lietuvoje VDU mokslininkai prof. dr. M. Jurkynas ir doc. dr. I. Unikaitė-Jakuntavičienė išsamiai išnagrinėjo naujausiame tyrime „Politinės partijos Lietuvoje: rinkimai, lyderiai ir finansavimas“. Ši mokslo studija aptaria du su partijų veikla susijusius aspektus – Lietuvos partijų lyderių atrankos procesą ir svarbiausius jam įtaką darančius veiksnius bei partijų finansavimo modelius, jų kaitą ir svarbą.

Socialiniai tinklai kampanijose išnaudojami aktyviai

Politologų teigimu, artėjant rinkimams, rinkėjai turėtų būti kritiški, aktyviai domėtis kampanijos dalyvių idėjomis, nuoseklumu, argumentų pagrįstumu ir nuveiktais darbais, kad galėtų asmeniškai apsispręsti, už ką balsuoti – remdamiesi surinkta informacija, o ne pašaline įtaka. „Pirmiausia, rinkėjas turėtų atkreipti dėmesį tai, ar valdantieji įvykdė rinkiminius pažadus ir ar jų ideologijos neprasilenkė su sprendimais. Reikia stebėti, kokias problemas akcentuoja opozicija ir kokius sprendimus ji siūlo“, – pabrėžia M. Jurkynas.

Pašnekovai pažymi, jog politikai Lietuvoje gan aktyviai išnaudoja socialinius tinklus – jie sudaro nemažą dalį rinkimų kampanijos agitacijos. Tai ypač svarbu norint pasiekti konkrečius rinkėjų segmentus, pavyzdžiui, pritraukti daugiau jaunimo. Tokių sprendimų efektyvumą buvo galima pastebėti praėjusių Seimo rinkimų metu.

„Tuomet netikėtai daug balsų surinko Laisvės partija, kuri nusitaikiusi į jaunimo auditoriją puikiai išnaudojo jos naudojamus socialinius tinklus savo agitacijai: dauguma politikų naudoja „Facebook“, o jie pasirinko „TikTok“ ir kitus, kur leidžia laiką jaunimas“, – sako doc. I. Unikaitė-Jakuntavičienė, pastebėjusi, jog šiuo metu aktyvesni dabartinių kampanijų veiksmai vyksta atskiruose „burbuluose“, o bendrame sraute internetas dar nėra labai išnaudojamas.

Prezidento rinkimuose kol kas intrigos nematyti

Paklausti apie artėjančių rinkimų prognozes, politologai komentuoja, jog prezidento rinkimuose kol kas didesnės intrigos nematyti. Tačiau pagal dabartinius reitingus vis dar matomas konkuravimas dėl antrojo kandidato, galimai pateksiančio į antrąjį turą, vietos. Pasak prof. M. Jurkyno, didesnės intrigos galėtų sukelti LVŽS remiamas I. Vėgėlė, jei jis pateks į antrąjį turą. Tuo tarpu EP rinkimuose prognozuojamas kraštutinės dešinės populistų iškilimas visos ES mastu, tačiau ne Lietuvoje. Mūsų šalyje islamo religija ar migracijos politika, kurią griežtinti ypač siekia radikalesnės dešiniosios partijos, nėra tiek akcentuojama, kiek, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Vakarų Europoje.

„Prognozių modeliai rodo, kad naujasis EP pagal politinių jėgų pasiskirstymą gali pasistūmėti stipriai į dešinę. Skelbiamos prognozės siekia kaip tik pažadinti socialiai liberalias partijas, kad susitelktų ir parengtų aiškesnę žinutę rinkėjams, kaip jie rengiasi padėti susidoroti su kylančiais iššūkiais, siūlydami proaktyvią politiką, neleisdami įsivyrauti baime grįstiems naratyvams, kuriuos skleidžia nacionalistų partijos. Ateitis parodys, kiek į tas prognozes bus rimtai sureaguota“, – sako doc. dr. I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Politologai pažymi, jog EP rinkimuose Lietuvoje didelio aktyvumo tikėtis nereikėtų, kadangi šįkart jie vyks ne tą pačią dieną, kaip ir prezidento. Tokiais atvejais, jei rinkimai nesudubliuoti, Lietuvos piliečiai prie balsadėžių eina vangiai: balsuoja tik apie 20 proc. rinkėjų, kaip buvo 2009 m. Kai EP ir LR Prezidento rinkimai vyko tuo pat metu, Lietuvoje balsavo gerokai daugiau – 53 proc. – rinkėjų. Bet kuriuo atveju, EP rinkimai Lietuvoje pagal Antrinių rinkimų teoriją laikomi savotišku testu prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus: rinkėjai, dažnai nesigilindami į EP specifiką, balsuoja pagal partijų darbą šalies parlamente.