Lietuvos saugumo institucijos sukritikavo Seimo komisijos tyrimo išvadas
Net kelios Lietuvos saugumo ir valstybinės institucijos antradienį sukritikavo Seimo VSD komisijos paviešintas tyrimo išvadas dėl pranešėjo Tomo Gailiaus istorijos. Generalinė prokuratūra dėl to netgi kreipėsi į Seimo etikos sargus.
Sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą
Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo komisijos išvadas dėl pranešėjo Tomo Gailiaus istorijos vadina tendencingomis. Pasak tarnybos, taip sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą bei įtaką žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms.
„Išvados parengtos iš esmės ignoruojant VSD pateiktus duomenis bei Žvalgybos kontrolieriaus išvadas ir remiantis selektyviai atrinkta informacija bei vienpusiška jos interpretacija. VSD vertinimu, tendencingomis išvadomis sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms, įtaką jų veiklai“, –teigiama departamento komentare.
„VSD apgailestauja, kad komisijos tyrimo išvadose faktais nepagrįstais kaltinimais menkinamas pasitikėjimas VSD ir kitomis valstybės institucijomis“, – priduria VSD.
REKLAMA
Antradienį Seimo VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją analizavusi komisija paviešino parlamentinio tyrimo išvadas. Jose teigiama, kad VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Ši medžiaga, teigia komisija, galėjo būti atskleista pačiam G. Nausėdai. Taip pat konstatuojama, kad savo ruožtu atsisakęs liudyti tyrimo komisijai prezidentas pažeidė duotos priesaikos nuostatas.
Išvadų protokole taip pat teigiama, kad neatvykdamas į komisijos posėdį pateikti paaiškinimų bei neatsakydamas į klausimus raštu G. Nausėda kliudė Seimui vykdyti savo konstitucines funkcijas. Priduriama, kad tokiu būdu prezidentas pažeidė Konstituciją ir priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Savo ruožtu į išvadas sureagavusi Prezidentūra teigė, kad komisijos išvados yra bandymas diskredituoti valstybę.
STT vadovas: veikiu griežtai laikydamasis įstatymų
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas nepritaria Seimo laikinosios komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvadai, kad atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją, jis piktnaudžiavo savo pareigomis ir bandė neigti parlamento įgaliojimus.
STT vadovas aiškina, kad jis veikia griežtai laikydamasis įstatymų.
„Reaguodamas į man mestus kaltinimus dėl piktnaudžiavimo savo pareigomis, tai kategoriškai neigiu ir patikinu, kad veikiu griežtai laikydamasis įstatymų“, – Eltai perduotame komentare teigė L. Pernavas.
REKLAMA
„Tiek aš, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, nuolat bendradarbiavo su Seimo laikinąja tyrimo komisija, teikė jai išsamią informaciją teisės aktų nustatyta tvarka. Buvo atsakyta į visus 13 Komisijos paklausimų, kurių metu Komisijai buvo pateikta apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, susijusi su Pranešėjo istorija. Tokios formos informacijos pateikimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai“, – pabrėžė jis.
L. Pernavas pažymėjo esąs už informacijos pateikimą ir kuo platesnį visuomenės informavimą, tačiau, anot jo, suteikiant ar atskleidžiant informaciją, būtina vadovautis įstatymo viršenybės, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo principais.
„Precedentas, kai kriminalinės žvalgybos institucijos politikų yra verčiamos pateikti kriminalinės žvalgybos informaciją, galimai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintas ir jos ginamas bei saugomas vertybes. Pateikiant visą, įskaitant ir nepasitvirtinusią, informaciją, gali būti pažeidžiami žmogaus teisės ir nekaltumo prezumpcijos principas bei sukuriamos prielaidos tokia informacija manipuliuoti“, – aiškino STT vadovas.
„Atkreipiu dėmesį, kad EBPO ekspertai jau ne kartą yra teikę Lietuvai rekomendacijas, kad tokie reikalavimai ir praktika, dažnai kviestis teisėsaugos institucijų atstovus, gali būti suvokiama kaip neleistino spaudimo priemonė. Todėl noriu dar kartą pabrėžti, kad aktyviai bendradarbiaujame, tačiau informaciją teikiame, vadovaudamiesi įstatymais ir nepažeisdami žmogaus laisvių bei teisių”, – akcentavo jis.
Atsisakydamas pateikti laikinajai Seimo komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją, STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo savo pareigomis ir bandė neigti parlamento įgaliojimus.
Tokiomis išvadomis antradienį pasidalijo VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją tyrusi komisija. Pažymima, kad L. Pernavas nepateikė parlamentarams prašomos informacijos apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą.
Taip pat nurodoma, kad L. Pernavas klaidino parlamento komisiją – jo liudijimas prieštaravo buvusio STT vadovo Žydrūno Bartkaus teiginiams. L. Pernavui nurodant, kad STT atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija buvo sunaikinta, Ž. Bartkus patikino parlamentarus, jog jam vadovaujant tarnybai ši medžiaga nebuvo naikinama, „įvertinus šios informacijos galimą tolesnę reikšmę“.
Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusiai komisijai paviešinus savo išvadas, antradienį Generalinė prokuratūra, prašydama įvertinti šioje komisijoje dirbusių parlamentarų veiksmus, kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
„Yra gautas raštas. Jis susijęs su komisija, kuri pirmadienį užbaigė darbą ir paskelbė išvadas. Prokuratūra prašo išsiaiškinti ir įvertinti, ar komisija tyrimą vykdė pagrįstai ir teisėtai“, – teigė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.
Pasak jos, Generalinė prokuratūra kreipimesi nurodo, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija savo veiksmų su prokuratūra nederino ir taip atskleidė pranešėjo asmens duomenis.
Komisijos išvadose konstatuojama, kad VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Taip pat konstatuojama, kad atsisakęs liudyti tyrimo komisijai prezidentas pažeidė priesaikos nuostatas.
Teigiama, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą yra tiesiogiai atsakingas departamento vadovas D. Jauniškis.
Taip išvadose nurodoma, kad prezidentas G. Nausėda rinkimų kampanijos metu ir jau pradėjęs eiti pareigas vykdavo į susitikimus su baltarusiškų trąšų verslo atstovais. Pasak komisijos, vėliau šalies vadovas aktyviai siekė netaikyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad VSD analizavo galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato į prezidentus G. Nausėdos rinkiminę kampaniją. Visgi, komisijos teigimu, žvalgybos tyrimo informacija nebuvo pateikta sprendimų priėmėjams.
Išvadose teigiama, kad atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo savo pareigomis ir bandė neigti parlamento įgaliojimus.
ELTA inf.
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 51 (2024)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-