Tęsiantis diskusijoms dėl vis dar nepaskirto Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad į šias pareigas deleguojamam diplomatui keliami ne tik kalbos, bet ir kaimyninės šalies kultūros, istorijos išmanymo reikalavimai. Ir nors ambasada vadovo neturi jau 4 mėnesius, A. Skaisgirytė pažymi, kad dvišalio bendravimo stygius nejaučiamas – anot patarėjos, šalies vadovas Gitanas Nausėda pats tiesiogiai bendrauja su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

„Mūsų ambasadorius Lenkijoje baigė kadenciją rugsėjo mėnesį. Tikrai ieškomas jo įpėdinis. Manytume, kad yra galimybė sutarti, tačiau reikia toliau ieškoti – rasime tą tinkamiausią, profesionaliausią kandidatą, kurio prezidentas ir norėtų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

„Galiu pakartoti, kad prezidentas nori profesionalaus žmogaus į tą poziciją. Be lenkų kalbos jis turi turėti ir kitas savybes – jis turi pažinti Lenkijos situaciją, Lenkijos istoriją, kultūrą ir pan. Lenkija tikrai yra ypatinga sąjungininkė Lietuvai, todėl siųsti žmogų, kuris staigiai išmokų lenkų kalbą, turbūt, negalima, nes kalbama ne tik apie lenkų kalbą, bet apie visą kompleksą savybių, kurias ambasadorius turi turėti“, – dėstė ji, referuodama į anksčiau išsakytas Prezidentūros pozicijas, kad vienas iš kandidatų buvo atmestas, mat, nemokėjo lenkų kalbos.

A. Skaisgirytė pabrėžė – Daukanto aikštė siekia, kad ambasadorius būtų kuo greičiau rastas ir pradėtų darbą Varšuvoje. Tačiau, akcentavo ji, šiuo metu efektyvų dvišalį bendravimą užtikrina pats prezidentas.

„Kol kas vadovai susiskambina tiesiogiai, Lietuvos prezidentas su Lenkijos prezidentu bendrauja be tarpininkų. Tikrai labai dažnai yra tiesiog paskambinama, pasikalbama, susirašoma SMS žinutėmis, nekalbant apie tai, kad fiziškai matomasi vos ne kas mėnesį įvairiomis progomis tiek tarptautiniuose renginiuose, tiek Varšuvoje, tiek Vilniuje ar kažkur aplink Suvalkus“, – dėstė A. Skaisgirytė.

„Bendravimo stygiaus mes nejaučiame, tačiau, žinoma, ambasadorius turi būti, nes yra krūva kitų darbų, kuriuos jam reikia dirbti – tai ir ekonomikos skatinimas, ir viešoji diplomatija, ir konsuliniai darbai“, – nurodė prezidento patarėja.

Ragina URM elgtis brandžiau

Anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas ambasados Lenkijoje situaciją, užsiminė, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) politizuoja ambasadoriaus paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

„Suprantu, kad likus nedaug mėnesių iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos galbūt padidėja noras pasirūpinti savo ateitimi ir atsiranda žmonių eilė, kurie išsirikiuoja prie ambasadų, ypatingai didesnių valstybių ambasadų”, – pirmadienį laidai „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė G. Nausėda.

A. Skaisgirytė teigė, kad tokią, pasak jos, pagundą turi kiekviena kadenciją baigianti valdančioji dauguma.

„Tokia pagunda (...) kyla kiekvienai nueinančiai valdžiai“, – kalbėjo ji.

„Galbūt laikas tiesiog kažkaip bandyti elgtis brandžiau ir tokio ciklo nekartoti dar vieną kartą“, – pridūrė prezidento patarėja.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę teigė kol kas neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras. Visgi, kodėl kandidatai šalies vadovui netiko, ministras komentuoti nenorėjo.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad būtent iš Daukanto aikštės rūmų atsakymų dėl kandidatų tinkamumo reikia laukti neįprastai ilgai.

Tuo metu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat pareiškė, kad URM politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.

ELTA inf.