Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad per artimiausius trejus–penkerius Lietuvos saugumo situacija gali reikšmingai pasikeisti. Todėl, akcentuoja Lietuvos diplomatijos vadovas, valstybė privalo įgyvendinti visuotinį karių šaukimą. Pasak politiko, toks valstybės žingsnis būtų aiškus signalas agresoriui.

„Visų pirma, mes siunčiame signalą savo galimam oponentui, kad Lietuva, visa Lietuva, yra pasiruošusi gintis ir gintis ginklu. Vadinasi, atėjūnas čia sutiktų ne bėgančius per upelį, bet besikaunančius“, – trečiadienio vakarą LRT televizijai sakė ministras.

G. Landsbergio teigimu, nepaisant penktojo NATO straipsnio ir jo teikiamų garantijų, Lietuva privalo peržiūrėti visą gynybos strategiją.

„Geopolitinė mūsų laikysena kuo toliau, tuo daugiau remtis ir kitais ramsčiais, ne tik NATO, kaip pagrindiniu, kuris ir išlieka pagrindinis, bet ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis kaip dvišaliu partneriu, išklausyti jų poreikius, Vokietija, kuri jau natūraliai tampa mūsų labai stipriu partneriu, regioninėmis valstybėmis Lenkija ir Šiaurės šalimis, kurios yra šalia ir jungiasi, jungėsi prie NATO“, – tikina jis.

Apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis jau užsiminė ir šią savaitę.

Pasak politiko, po Šaltojo karto sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.

„Aš negaliu pasakyti, kad mes esame šiandien pradėję diskusiją, kuri atlieptų realią geopolitinę padėtį už Lietuvos sienų. Nepaisant to, kad mes remiame Ukrainą ir tai yra vienas labiausiai valstybę vienijančių klausimų, mes nedrįsome iki galo pasakyti, kiek tiesiogiai tai yra susiję su mūsų saugumu“, – anksčiau sakė G. Landsbergis.

„Aš manau, kad Lietuva privalo aktyviai galvoti apie saugumo koncepcijos ir saugumo piramidės, kuri pastatyta prieš 30 metų, pokyčius“, – akcentavo ministras.

Kalbėdamas apie Lietuvai ir rytiniam NATO flangui gręsiančias karines grėsmes, politikas pažymėjo, kad liko tik vienintelis nežinomasis – klausimas, kada tai atsitiks.

„Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri metai. Man yra labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – teigė politikas.

ELTA inf.