Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sutinka, kad šiuo metu labiausiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, reformoje numatytas aukštų pajamų apmokestinimo projektas kol kas yra „padėtas ant stalo“. Visgi, pasak jo, tai nėra vienintelis svarbus reformos paketas.

„Taip, tas sprendimas yra ant stalo“, – LRT televizijai ketvirtadienį patvirtino M. Lingė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko teigimu, jei Prezidentūra šiam sprendimui padėtų konsoliduoti daugiau palaikymo balsų, auštų pajamų apmokestinimo projektas būtų priimtas greičiau.

„Balsai neatsiranda iš nieko. (...) Prašytume daugiau jūsų (Prezidetūros) telkiančios pagalbos, o ne įsakmiai rodant kas čia ko nepadarė ir kas ką turi padaryti“, – sakė M. Lingė.

Spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.

Trečiadienį M. Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste įregistravo NT mokesčio įstatymo patikslinimą. Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.

Valdančiosios koalicijos Laisvės partija yra pasiūliusi, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.

Liberalai savo ruožtu siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.

Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.

Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.

ELTA inf.