Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad Ukrainai ir Lenkijai pavyks numalšinti nesutarimus dėl ukrainietiškų grūdų eksporto bei rasti išeičių, aštrėjant abiejų šalių retorikai. Pasak jos, šis konfliktas tarp sąjungininkų tarnauja tik Rusijos agresijai.

„Manau tai yra Lenkijos jautri reakcija į prezidento Zelenskio pasisakymą Jungtinėse Tautose Niujorke. Šis konfliktas, jeigu galima jį taip pavadinti, nesusipratimas tarp dviejų kaimynių ir sąjungininkių niekam kitam netarnauja, tik Rusijos agresijai“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė A. Armonaitė.

„Esu įsitikinusi, kad tiek Ukrainos, tiek Lenkijos pusė tą supranta ir tuos nesutarimus pavyks numalšinti. Dabar apsikeičiama diplomatiniais, protokoliniais pareiškimais, išsikviečiamas ambasadorius ir kitus dalykus padaro. Tikiuosi bus rastos išeitys“, – tvirtino ji.

Politikė pažymėjo, kad laikas tiksi ir reikia stumti Rusijos pajėgas iš Ukrainos, tačiau Lenkijos paramos Ukrainai, anot jos, nematyti irgi negalima. Galiausiai Laisvės partijos pirmininkė išreiškė viltį, kad Lenkijos ir Ukrainos nesutarimai baigsis ir šaltas protas nugalės.

ELTA primena, kad Lenkija trečiadienį pareiškė, jog nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms, sąjungininkėms susiginčijus svarbiu Kyjivo kovos su įsiveržusia Rusijos kariuomene momentu.

Aštrėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, norėdama išreikšti jam protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų Jungtinėse Tautose. Ukrainos lyderis pareiškė, kad kai kurios šalys tik apsimeta, jog palaiko Kyjivą, kurio karinės pajėgos šiuo metu vykdo kontrpuolimą. Tai įžeidė Varšuvą, kuri yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

Didelė dalis kitų sąjungininkų siunčiamų ginklų Ukrainą pasiekia per Lenkijos teritoriją. Lenkija taip pat yra priėmusi šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių, kuriems teikia įvairią paramą.

Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo pakurstė Lenkijos sprendimas uždrausti grūdų importą iš Ukrainos. Varšuva tokį žingsnį žengė siekdama apsaugoti lenkų ūkininkus.

Grūdai Lenkijoje yra jautri tema, šalies kitą mėnesį laukiant rinkimams. Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė turi didelį regionų, kuriuose verčiamasi ūkininkavimu, palaikymą.

Europos Komisija (EK) 2023 m. gegužę buvo sutikusi apriboti grūdų eksportą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, siekiant apsaugoti ūkininkus, kurie tvirtino, kad atitinkamas importas vietos rinkose numuša kainas. Priėmus šį sprendimą maisto produktai toliau tranzitu keliaudavo pro šių šalių teritoriją, tačiau nebebuvo parduodami vietos rinkoje.

Nors praėjusį penktadienį EK nurodė, kad stabdo importo draudimą, Lenkija, Vengrija ir Slovakija iš karto paskelbė, jog tam priešinsis. Kyjivas savo ruožtu į tai reagavo pranešdamas, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).

Kyjivas po ambasadoriaus iškvietimo paragino Lenkiją „palikti emocijas nuošalyje“ ir laikytis „konstruktyvaus“ požiūrio.

ELTA inf.